May 15 2009

Vyrai iš Marso. Moterys iš Veneros

Category: Santykių peripetijosmop @ 18.25

Noriu pacituoti vieną straipsnį, kuriame santykius tarp vyrų ir moterų aprašo Olegas Lapinas, gydytojas psichoterapeutas.

Tvirtinti, kad vyrai kilę iš Marso, o moterys – iš Veneros, ne pats geriausias metas. Taip tik nubrėžiame ribą tarp skirtingų lyčių atstovų, o dėl to brūkšnio ir prasideda Marso bei Veneros karas.

Jeigu norite karo, galite ir toliau ieškoti vyrų ir moterų skirtumų, tai dažnai daroma interneto svetainėse, įvairiuose žurnaluose. Moterims skirti žurnalai pilni straipsnių “Tas gašlus gyvūnas vyras”, o vyrų spauda moterį traktuoja tik kaip sekso žaisliuką. Esą tikra moteris – tai “olialia” mergaitė, ir gyvena ji nuo 18 iki 30 metų. Paskui gyvenimas baigiasi. Vyrams leidžiama egzistuoti nuo 30 iki 60 metų. Būtent tuo metu jie įgyja solidžią išvaizdą, persikelia į Seimą, tampa generaliniais direktoriais. Taigi sąvokos “vyras” ir “moterys” šiuo metu labai siauros ir priderintos prie tam tikro įvaizdžio.

Kai sukuriama priešprieša, abiejų lyčių atstovai pradeda ginkluotis. Vyrai ginkluojasi šaunuolio išvaizda, moteris būtinai turi būti liekna, seksuali, nepriklausoma. Apsiginklavus atsiranda nepasitikėjimas, nes priešu juk negali pasitikėti. Nuo priešo galima pasislėpti už laikraščio, visą vakarą sėdėti prie kompiuterio, kol jis užmigs, galima išvažiuoti į kursus – tada priešas tavęs nepasieks.

Norint, kad abi pusės nusiginkluotų, reikia suprasti, jog šalia yra tiesiog moteris ir vyras, be visų tų sukurtų atributų. Jeigu mes atsistojame ant žemės, laikomės nuomonės, kad moteris gali būti nepasidažiusi ar apkūni. Revoliucinis žingsnis taip pat būtų pasakyti, kad jeigu vyras neturi pinigų, jis vis tiek yra vyras. Tada semantinis žodžių “vyrų” ir “moteris” laukas prasiplečia.

Antra nusileidimo ant žemės dalis – suprasti, kad mūsų gyvenimas prasidėjo nuo Adomo ir Ievos, ir baigsis su paskutiniais žmonėmis Žemėje. Juk gyvename ne tik savo, bet ir giminės gyvenimą. Būtent taip į gyvenimą žvelgė mūsų protėviai. Jie nelaikė savęs individais, kurie per tam tikrą laiką turi sukurti viską, kas tik įmanoma. Mes negalime visko padaryti taip puikiai, kaip dažnai iš savęs tikimės.

Trečia nusileidimo ant žemės dalis – praplėsti supratimą, kaip galima pakeisti vyro ir moters santykius. Pavyzdžiui, seksualiniame gyvenime. Mums kartais atrodo, kad jeigu moteris nepajuto orgazmo, tai yra visiškas krachas. Negalima vertinti santykių pagal jų baigtį. Tai tas pats, kaip vertinti filmą pagal užrašą “filmo pabaiga”. Filmas skirtas mėgautis, tai ir tarpusavio santykiais galima išmokti mėgautis.

Galima mėgautis net konfliktu. Dažnai nukeliaujame iki to, kad tarp vyro ir žmonos nelieka jokių santykių. O konfliktai, kad ir kaip būtų, vis dėlto yra santykiai. Juk žiūrime vienas į kitą, sekame pašnekovą, kada gi jis nustos kalbėti, kad švysteltume pritrenkiantį argumentą. Būten tuo momentu ir atsinaujina ryšys su žmogumi. Tačiau mūsų krašte gajus požiūris, kad konfliktuoti yra labai blogai. Žmonės kalba: “Mes gražiai sugyvenome, niekada nesipykome.”

Bet šiais laikais sunku nesusipykti, ypač kai susituokia skirtingų kultūrų žmonės, pavyzdžiui, lietuvis ir rusė. Rusė niekada nesupras, ką reiškia paslaptingas lietuvio tylėjimas. Ji žino, kad kai rusas vyras tyli, tai greičiausiai sudegė visas jo turtas, ir jis, bandydamas išgerti šeštą butelį, medituoja. Bet vis dėlto labai nuoširdžiai, su visais epitetais atsako į klausimus, kas sudegino ir kodėl. O lietuvis vyras tyli. Ir to nepakeisi.

Taigi būtini trys dalykai: iš kovos pereiti į taiką, iš individualizmo – į istorinį tęstinumą, iš baimės konfliktuoti – į pasimėgavimą. Būtent čia aš ir matau kelią iš Marso, Veneros ir kitų planetų į mūsų gimtąją Žemę.

Nematau prasmės kažką komentuoti, nes tikrai daug kur pataikyta.

Buk socialus, pasidalink!
Patiko? Prenumeruok RSS!

One Response to “Vyrai iš Marso. Moterys iš Veneros”

  1. ruvi says:

    Būtent: visada sakiau, kad reikia ieškoti ne to, kas mus priešina, o to, kas mus jungia 🙂 ..

Palik komentarą