May 25 2009

Paul Kalkbrenner

Category: Muzikamuzika,Pezalaimop @ 16.27

Šiandien eidamas pietauti į ausis pataikė vienas iš stipriausiai emociškai kabinančių gabaliukų, pasimėgaudamas pristatau:

Kažkodėl jis man primena Fairmont’o pasirodymą Rygoje Spacegarage klube praeitą pavasarį. Turbūt todėl, kad tai buvo vienas iš tų tūsų kuriuos prisimeni visą gyvenimą. Nieko ypatingo, jokio posh, glam, bum ar wow. Mažai žmonių, pigi aplinka, bet visa tai sugebėjo perteikti nesveiką nuotaiką. Turbūt todėl, kad tai buvo žmonės atėję paklausyti būtent JO, o ne užklydo pagal devizą “Lekiam į klubą mergikių gal kokių pakabinsim” arba “Kas gros? Nežinau, koks skirtumas, sakė bus gerai” arba “Varom, nes nu gi madinga, prisifotkinsim, po to į one’ą prisidėsim njuostjabjių fuotkjyčių”(net nemoku šitos kalbos). Nebuvo nei tų madingų mažamečių kurių pagrindinis tikslas, kad jie būtų pastebėti, nebuvo tų mergikių kurioms reikia prabangių kokteiliukų ar Moet’ų ar Krug’ų, kurios greičiausiai net neatskirtų Freixenet’o nuo tų tikrųjų. Nebuvo viso to, buvo tik reiveriai, kurie atėjo tik dėl jo. Niekad nepamiršiu pasivažinėjimo po rytinę Rygą tekant saulei, kai miestas tuščias tuščias, o sieloje groja panašūs į šiuos garsai:


Tiesiog. Nuostabu. Abu.

Buk socialus, pasidalink!
Patiko? Prenumeruok RSS!

Palik komentarą