May 28 2009

Dvi jūros

Ar kada sustojame pagalvoti kur plaukiam savo gyvenime, ir koks mūsų tikslas? Neveltui sakoma “Žmogus be tikslo, kaip laivas be būrės išplaukęs į atvirus vandenis”. Dvi jūros mumyse tai kaip išorinis ir vidinis pasaulis. Jei nesistengsi išlaikyti balanso tarp judviejų kažko pastoviai trūks. Vieną dieną trūks motyvacijos gyventi, arba šiaip užpuls apatija, arba tiesiog šiaip nejausi gyvenimo skonio. Per daug pakrypęs į kažkurią pusę nematai kitos. Neveltui sakoma “aukso viduriukas”, todėl ir gyvenime turi būti tas aukso viduriukas. Turi sutarti su savim ir savo vidumi, kad pasiektum tikslų išorėje. Nežinodamas kas esi viduje, nežinosi kas esi išorėje, kaip laivas blaškomas vėjo, audrų plaukia ten kur ji neša jūra, taip pat ir pats plauksi per gyvenimą. Tik ten kur jis tave neš. Bet vien turėti tikslą neužtenka, reikia tiksliai žinoti ar tu to tikrai nori, ar tu to nori, kad pranoktum savo kaimyną Petrą ir jam įrodytum, kad tu irgi ne iš kelmo spirtas, nors tau gal būt to visiškai nereikia, ir tik švaistysi save, savo jėgas, laiką ir kantrybę vien tam, kad kažkam kažką įrodytum. Bet gal tam Petrui visai net neįdomu, kad tu bandai su juo varžytis.

Per daug pasidavęs vidiniam pasauliui prarasi gebėjimą džiaugtis pasauliu, jo teikiamais malonumais ir staigmenomis. Kraštutinumai bet kurioje srityje nėra gerai. Kaip viena pažįstama pasakė “na bet jei jau tikėti, tai tikėti iki galo” pateisindama fanatiškus tikinčiuosius. Iš kitos pusės jeigu jie jaučiasi laimingi puolę į tuos kraštutinumus tai kodėl turėčiau primesti jiems savo nuomonę. Tas pats ir su kraštutinumu pasinerti vien į įšorinį pasaulį. Pinigai, karjera ir prabangūs žaisliukai kurie suteikia laimės pojutį tai minutei. O po to tie žaisliukai tiesiog brangsta, arba auga jų kiekis. Bet pasitenkinimas nedidėja. Ir ką tada daryti? Visas gyvenimas išvaistytas, turi viską, bet nejauti laimės, gyvenimas pilkas ir beskonis. O gal tiesiog jei dar esi jaunas reikėtų atsižvelgti į savo vidų, paklausti savęs dažniau ko tu nori iš tiesų. Pagalvoti ar tau tikrai reikia to ką tau siūlo aplinka, ką tau siūlo reklaminiai stendai, maxima ir petruškevičiai? 🙂 Gal tu nori visai ko kito, tik bijai sau leisti galvoti apie tai? Pabandyk sau tai leisti, nebijodamas ir negalvodamas kaip į tai reaguos aplinka, pamatysi kaip smagu laužyti savo paties rėmus, visuomenės nustatytus stereotipus ir dogmas. Arba gali rinktis paprastesnį būdą, likti ten pat, ir merdėti “darbas, maxima, namai”. Visada yra iš ko rinktis, ir man klaiku klausyti žmonių kurie sako “aš neturiu pasirinkimo”, “aš priverstas elgtis taip ir nekitaip”, “o ką žmonės pagalvos/pasakys”. Todėl ir neturi pasirinkimo, nes pats sau nustatai ribas. Neturėsi pasirinkimo kol galvosi, kad tu jo neturi. Post’ui įkvėpė šis straipsnelis. Na ir muzikėlės dar pabaigai, negaliu nustoti klausyti, labai addictive dainelė 😉


May 28 2009

Aktyvus marketingas

Category: Pezalaimop @ 14.42

Įdomiai kai kurie pardavėjai skambinėjantys ir siūlantys visokias paslaugas įvaldę žaisti emocijomis. Vos pasakau, kad jų paslaugos manęs nedomina, mergina tokiu liūdnu balsu atsidūsta “tikrai nedomina?”. Ir po to keletą minučių jautiesi kaltas, kad tavęs tikrai tai nedomina. 🙂 Įdomu kaip galima būtų dar labiau paveikti klientą, kad jis visgi palūžtų ir vien iš gailesčio užsisakytų tą paslaugą (nors čia jau manau ilgalaikės naudos vargu ar iš to bus). 🙂


May 28 2009

Coraline

Category: Kino vino ir dominomop @ 10.09

Vakar visgi pavyko pažiūrėti šitą filmuką, 3D. Netgi atšaukiau arbatos virimą draugei, vien dėl to filmo. Šiandien paskutinė diena kai jį rodo, o juk sportuoti negalima praleisti, todėl ir teko viską atšaukti vakar vien dėl jo 🙂 O dar kad pavyko nustebinti draugę šiuo filmu, kadangi jai žiauriai patinka tokio tipo animacija iš viso nuostabu. Du zuikiai 😉

Įspūdžiai:

Visą filmą buvau pagautas tos vaikiškos nuostabos, sėdėjau ir žiūrėjau išsižiojęs į ekraną. Buvau visiškai perkeltas į tą erdvę. Papasakoti emocijas kurios valdė visą filmą turbūt neįmanoma. Nepamenu kada paskutinį kartą taip vaikiškai jaučiausi. Kas link kokybės, tai grafika labai smagiai padaryta, 3D priduoda gana daug dalyvavimo efekto. Tikrai smagu buvo žiūrėti kaip veikėjai vakarieniauja prie stalo, o tu jautiesi lyg stovėtum šalia to stalo ir matytum viską gyvai. Muzika irgi labai gerai parinkta. Tą progą netgi susiradau visą soundtrack’ą jutube.  Štai visas playlistas. O čia vienas iš labiausiai įstrigusių gabaliukų, kurio metu pasižymėjau, kad būtinai turiu rasti soundtracką:

Kam nepavyko pažiūrėti 3D, būtinai pažiūrėkit bet kokiais kitais būdais, multikas tikrai geras 🙂 Siužetas įdomus. Atradau netgi naujų foto įdėjų, kurias galbūt kada nors įgyvendinsiu.

Viskas pas mane kažkaip “kada nors”, tiek visko užsibrėžiu, kad net pusės nepadarau. Kažkur esu skaitęs, kad norint pasiekti daugiau reikia užsibrėžti mažiau ir padaryti daugiau. Tas pats ir su pažadais, prižadėk mažiau, kad galėtum padaryti daugiau nei prižadėjai, nei prižadėjęs daug – padaryti mažiau 🙂 Dar gi pamiršau pasigirti apie gautą siuntinį iš Kinijos. Bet čia jau savaitgalį rasiu laiko ir parašysiu su fotkėm to ką gavau 😉