Jul 22 2009

Dėl ko mes gyvenam?

Category: Pezalaimop @ 11.35

Draugas feisbuke palinkino gerą socialinį rusišką klipuką:

Gana kabinantis, ir verčiantis susimąstyti ar tikrai gyveni teisingai. Tik baigus žiūrėti įsijungė “pala pala”. Ir pagalvojau, o kodėl aš turiu gyventi dėl visuomenės, kažką kurti, būti hero, kažką išradinėti? Rodo, kad ant tavo kapo bus 16 skaitmenų. O koks tau skirtumas ar ant jo bus 16 skaitmenų, ar visa poema? Manau tau tikrai nesvarbu, kai tu jau guli ten, kas vyksta viršuj. Rašo, kad tu tik batareika? Taip ir yra, kol tu dirbi kitiems esi batareika kurį maitina visą didžiulį organizmą, kurį kažkas valdo ir maitinasi tomis batareikomis. Bet kuo mažiau priklausai nuo sistemos, tuo mažiau batareika esi. Kažkaip kertasi man šiek tiek tie lozungai. Esminė mintis “dirbk dėl kitų”. Kad kiti turėtų kažką. O kam man to reikia? Juk gyveni tik kartą ir gyvenimas tik tavo ir jis vienas. Tegu dėl kitų dirba kiti, kam tai patinka 🙂 Visuomenininkai ir pan. Pagalvok dėl ko tu gyveni, ar tam, kad gyvenimas tau teiktų džiaugsmą, ar tam, kad kitiems jis teiktų džiaugsmą. Nors yra gi žmonių kuriems patinka gyventi dėl kitų, vadinasi tokia reklama tokiems, bet kurie dar apie tai nežino 🙂 Žodžiu aš lieku prie savo nuomonės, kad man nelabai įdomu gyvenime ką nors išrasti arba, kad tapčiau hero. Svarbu, kad aš gerai jausčiausi, jei valstybė dėl to jaučiasi blogiau, tai čia jos požiūrio problema. 😉 Štai labai geras atsakymas į pirmąjį video, kuris daugmaž gerai atspindi mano nuomonę:

Buk socialus, pasidalink!
Patiko? Prenumeruok RSS!

7 Responses to “Dėl ko mes gyvenam?”

  1. Marcius says:

    Aš visai nepritariu tokiai nuomonei, jeigu taip žmonės galvotų, žmonija išnyku. Arba bent jau žmogiškumas. Taip jau mes sutverti, rupintis kitais dirbti dėl kitų (tėvai/vaikai). Deja, dėl prastų rusu kalbos žinių negalėjau įsigilinti į video. Bet, manau, iš tavo aprašymo esmę supratau. Gyventi tik sau = parazituoti, nes, gyvendamas visuomenėje naudojiesi tuo, ka kiti sukūrė. O tie, kas kažką kuria, išranda, daro tai dabar, tikrai ne dėl antkapio.

    • mop says:

      Bet tai neturi tapti gyvenimo principu, kad gyventum dėl valstybės ir kitų 🙂 Gyventi reikia sau 🙂 ir jei tau teikia džiaugsmą gyvenimas dėl kitų – gyvenk dėl kitų. Kiekvienas turi pasirinkti ir daryti tai ką jis pats nori. Žmonija ar taip ar taip save susinaikins, tam užtenka kitų priemonių apart parazitavimo 🙂

  2. Antanas says:

    mes esam batereikos betkokiu atveju – vien pinigų sistema jau priverčia mus dirbti tai sistemai. jei visi gyventų tik sau, tai mes iki šiolei neturėtumėm nei automobilių, nei elektros, nei dar ko, nes visi didieji išradėjai būtų tiesiog nugyvenę savo gyvenimus SAU 🙂 jei visi gyventų sau, tai žmonija būtų seniai išnykusi – ne dėl veiksmų padarinių, o tiesiog dėl to, kad žmonės nenorėtų atsakomybės, pasiaukojimo dėl vaikų. kam papildomos parkės? 🙂 geriau pavalgyt, susirast pramogų, ir pamiegot 🙂

    jei žmonės gyventų tik sau, tai dalis žmonių ignoruotų visuomenės normas ir šalies įstatymus, ir elgtųsi kaip tik nori, o čia būtų ir nusikaltimų skaičius didesnis ir t.t. , nes tada nebūtų nei atsakomybės jausmo, nei veiksmo padarinių suvokimo, nieko. būtų tiesiog ideologija “po manęs nors ir tvanas”, žmonės nesirūpintų nei tarša gamtai ir jos pasekmėmis, nei ką. ką gali žinoti, galbūt jau dabar būtų pusė žmonių vėžiu sergantys, jei nebūtų stabdomas ozono skylės didėjimas. dėl to ir šaldytuvus perdarinėjo, kad būtų mažiau kenksmingi, ir flakonus visokius padarė nekenksmingus ozono sluoksniui. nes žmonės pagalvojo apie savo vaikus, apie padarinius, apie KITUS ŽMONES.

    ką gali žinoti, galbūt jau būtų ir pusė pasaulio nubombinta su branduolinėm bombom, jei žmogaus nestabdytų mintys apie padarinius. juk islamo šalyse žmonėms galbūt pakaktų dėl savęs gyvenant “priešus” išnaikint, nesvarbu kokiom priemonėm 🙂

    aš nesakau, kad reikia viską ką turi atiduot kaimynui, viską daryti TIK DĖL KITŲ žmonių, bet aš manau tiesiog kad žmonės stipriausi yra tada, kai jie susivienija, ir dirba kolektyviškai, o pavieniui esam tik mažos skruzdės dideliam skruzdėlyne, ir norint gražiai gyventi, turi būti ir tarpusavio supratimas, ir kolektyvinis darbas dėl bendro tikslo, dėl geresnio gyvenimo. vienas žmogus namą statys ilgai, ir geras klausimas ar gerai pastatys, o kolektyvas iš 30 žmonių padarys viską greit, kokybiškai, ir bus pagerintas gyvenimas – jauki, šilta, tvirta pastogė.

    • mop says:

      Štai todėl mes visi tokie skirtingi. Vieni nori vartoti ir gyventi dėl savęs, kiti nori kurti kitiems 🙂 Nereikia pulti į kraštutinumus ir visus sulyginti, kad visi gyventų dėl sistemos. Turi būti tiekėjų turi būti ir vartotojų. Vieniems mieliau gyventi sau, kitiems mieliau gyventi tiems kurie gyvena sau 🙂 Dėl ozono sluoksnio ne kartą esu skaitęs ir girdėjęs, kad vieno ugnikalnio išsiveržimas pridaro daugiau žalos ozono sluoksniui nei visa žmonija per visą jos istoriją 😉 Antra dalykas gyvenant sau. Gyvenk sau, bet nesikišk į kito gyvenimą. T.y. gyvenant sau, neturi kentėti kiti, jei kenčia kiti, tai jau ne gyvenimas sau, o kenkimas kitiems. Gyvenimas dėl kitų blogio sąskaita. Žmogus kuris gyvena tik sau, jam neįdomu kenkti ar padėti kitiems. O tie kurie vardan savo gerovės kenkia kitiems jau nėra gerai. Kalbėjau apie tokius, kurie nekenkia kitiems, bet ir nepadeda kitiems. Man patinka padėti žmonėms jei kuo nors galiu padėti, bet man nepatinka būti sistemos dalimi, kad tiesiog pildyti kažkieno gudresnio kuris sėdi aukščiau užgaidas ir norus turėti daugiau. Aš sutinku mokėti mokesčius ir pan. vardan to ką aš gaunu iš valstybės, bet aš nesiruošiu duoti valstybei tai už ką man nebus jokios naudos. Taip, tai egoizmas. Daryti dėl visuomenės kažką ieškant naudos sau. Apskritai man atrodo buvau aptaręs kažkuriame poste keturias egoizmo formas. O jei ne tai priminsiu:

      1. Davimas vardan gavimo.
      2. Gavimas vardan davimo.

      Bet kokiu atveju kažką darydamas gero ar blogo, tu kažko tikiesi iš kitų. Netgi darydamas kažką dėl visuomenės tu nori kažko mainais. Visiškų altruistų yra labai mažai, kurie daro kažką nieko nereikalaudami už tai. Mažų mažiausiai kažką duodant kitam mums reikia bent jau “ačiū” arba šypsenos, nekalbant apie daugiau. Juk tikrai mažai žmonių kurie sukandę dantis padeda kitiems, nors kiti vis tiek peikia juos ir pan. Kitas negavęs net šypsenos už bet kokį darbą labai greitai praranda motyvaciją ką nors daryti.

      Sutinku su kolektivizacija. Bet tik vardan visuomenės gerovės, o ne dėl valstybės klerkų savanaudiškų interesų ir paskatų. Apskritai manau kiekvienas visuomenės varžtelis turi būti skatinamas atrasti save, kad žmogus galėtų daryti tai ką jis geriau sugeba. O ne sukišti visus į kariuomenę/mokslininkus/vadybininkus. Reikia skatinti žmogų atsiverti/kurti, tada visuomenė bus stipri tuo, kad kiekvienas darys tai ką geriausiai sugeba arba išmano. Bet kokiu atveju reziume viso šito būtų: tiesiog nepulkim į kraštutinumus. Padėk tam kuris prašo pagalbos, bet nepamiršk savęs ir savo interesų. Galų gale dėl to “po manęs nors ir tvanas”, jei tu myli savo vaiką, tau tikrai nebus dzin kaip jis gyvens, tu padarysi dėl jo viską (kaip ir dėl kito mylimo žmogaus). Bet kai skatinama eiti į kariuomenę “nes mums reikia karių”. Wtf, kodėl žmogus kuris nenori rankose laikyti ginklo ir pan. turi eiti vardan valstybės interesų? Tegu ten eina tie kurie nori kautis ir kariauti, jie duos daug daugiau nei šutvė pacifistų prievarta paimtų į tarnybą. Beje žmogus skatinamas atsiverti ir parodyti savo talentus tikrai mielai stengsis ne tik dėl savęs, bet norės padėti ir aplinkiniams, o kol jį kas nors vers kažką daryti ko jis nenori nieko gero iš to nesigaus. 😉

  3. Antanas says:

    aaaa, dabar aiškiau. aš tada būčiau visą šitą vadinti ne egoizmu, o racionalumu. aš lygiai taip pat galvoju apie mokesčius valstybei, lygiai taip pat galvoju apie gero darymą už ačiū. jei žmogus nedėkoja, vadinasi, jam to nereikia, ir kitąkart jis to gero negaus. dabar aš su tavim visiškai sutinku 🙂 iš pradžių tik galvojau, kad tas gyvenimas sau yra kai žmogui viskas aplinkui pofyg, net jei prašomas pagalbos, jis jos neduoda ir t.t. 🙂

  4. Giedrė says:

    Gyventi sau??? Kiekvienas renkasi palei save.. Bet argi tai suteiks pilnavertės laimės?? Paimkime paprasčiausią pavyzdį….
    Padovanojums brangiam žmogui ką nors nebūna gera ant širides? JUk būna? Aišku, kad būna, Mes esame laimingi matydami laimingą artimą žmogų, ypač jei tą laimę suteikėme mes…. Nėra grynų Egoistų… Kiekvienas esame daugiau ar mažiau ''pasišventę'' kitiems [ gal būt šis žodis netinka], turiu omenyje artimą žmogų, draugus ir t.t… Neleidžiame lipti kitiems sau ant galvos ir aišku nepalikdami kitų nelaimėje, reikia atrasti aukso viduriuką… Bet gyventi sau…. Manau neteisinga… atėjus senatvėj ką prisiminsime?? O gi tai, jog būvau egoistas, viskas man man ir man… ne! Nesutinku, reikia mylėti ne tik save bet ir artimą žmogų, draugus, šeimą! Čia tikroji laimė. O jei atsitikus bėdai tau niekas neatskubės pagelbėt? Kas tada?? Geriausiai atrasti tą aukso viduriuką ir visi būsime laimingi 🙂

  5. mop says:

    Dėl dovanų kitiems ir gerumo ant širdies kalbėjau praeitame komentare apie egoizmo tipą "davimas vardan gavimo" 🙂 Todėl daugelis ir nesugeba gyventi taip kaip nori, nes aplinkiniai daugelį jų poelgių vertina ir "mano" tai teisinga arba neteisinga. Tie kurie klauso gyvena kitiems, kurie neklauso gyvena sau taip kaip nori (tiek darydami kitiems gerą tiek nedarydami, kiekvienas pasirenka).

    Dar norėčiau pastebėti vieną tavo repliką "reikia mylėti". Gimęs nesi niekam nieko skolingas ir tuo labiau niekam nieko "neturi". Tai tavo gyvenimas ir laimingai jį nugyvensi tik tada kai pats rinksiesi ką daryti ir ko ne, neklausydamas kitų kai jie sako "turi", "reikia", "privalai". Niekam nieko neturi, neprivalai ir nesi skolingas. Nori daryk gerą, nenori nedaryk, tai tavo gyvenimas ir gyvenk jį taip kaip nori. Nes po to senatvėje gailėsies, kad nugyvenai jį ne taip kaip norėjai.

    Kas link laimės, tai kiekvienas turi savo laimės sąvoką. Ir kiekvienas laimingas savaip. Nereikia visų apibendrinti ir piršti jiems savo laimės receptą. Tai tavo laimės receptas, tavo gyvenimo filosofija. Jei tau taip gyvenant esi laiminga – taip ir toliau. Bet leisk kitiems būti laimingiems patiems. Patiems renkantis ką jiems mylėti ar nemylėti nieko.

    Geriausia gyvenime daryti tai ką sako pasąmonė (kitais atvejais galima vadinti širdis). Klausyk savo vidaus, nes tik jis žino visus atsakymus į tavo paties klausimus. Ir tik išmokęs klausytis savęs žinosi ko nori ir ką daryti, kad būtum laimingas. Niekas geriau už tave tavęs paties nepažįsta ir nepažins. Tik pats žinai kas tau geriausia.

    Taigi pasikartosiu dar kartą. Nieko neklausyk (tik svetimų patarimų, bet išvadas daryk pats), nuo pat gimimo nesi niekam nieko skolingas ir niekam nieko "neturi". Tai tavo gyvenimas ir tik TAU spręsti ką su juo daryti. Gyventi trumpai, linksmai ir numirti jaunam ir gražiam ar gyventi ilgai vardan kitų ir numirti senam. Kiekvienas pats renkasi savo kelią. Netrukdykim vieni kitiems, tada iš tiesų visi bus laimingi, kai neteisim, nevertinsim, nereikalausim ir nespręsim už kitus 🙂

Palik komentarą