Oct 16 2009

Penktadienio vakaras ofise ir meilė ir aistra

Category: Pezalaimop @ 18.27

Turiu kažkokį keistą fetish’ą. Patinka penktadienio vakarą sėdėti ofise iki kiek įmanoma ilgiau, tai tokiais momentais tenka paskaityti įvairius rss’us. Ofisas beveik tuščias, dauguma jau išskubėję namo pavalgyt, pailsėt, pasiruošt, pasipuošt ir šaut į miestą, pas draugus, dar kur nors patūsint. O tu sėdi sau ofise ir niekur neskubi, nes niekas nelaukia ir niekur nereikia skubėti, sukti galvą ką apsirengti ir kaip elgtis. Pradėjo patikti savaitgaliai pusiau ekspromtu, kai maždaug numanai ką veiksi, bet per daug neplanuoji ir nesuki galvos. Taip geriausiai gaunasi, tada nei kiek nenusivili jei kas nors nepavyksta, tada tiesiog važiuoji namo.

Na ir va browsindamas radau labai gerą straipsnį apie santykius, manau visiems verta paskaityti, kiekvienas rastų kažką sau. Įdomiausios vietos:

Santykiuose reikia meilės, ne tik traukos. Traukoje yra agresija, meilėje — paklusnumas. Toks yra skirtumas tarp meilės ir abipusės traukos. Nors trauka — tai pirmas laiptas, bet negalima stovėti ant šio pirmo laipto per ilgai. Reikia kilti aukščiau, o tai yra meilė.

Geri santykiai pagrįsti ne poreikiu gauti, bet noru kažką duoti. Neretai sakote: “O, man nuobodu, man reikia su kuo nors susidraugauti”. O aš klausiu: “Jei tau nuobodu su savimi, kaip gi kitam bus nuobodu su tavimi?” Kažkurį laiką atrodote įdomus žmogus, bet po kelių dienų ar savaičių nustojate išreikšti save ir pabostate vienas kitam. Dėl to, kad jumyse nėra gelmės. Bet jei esate centruoti, jei suprantate save, savo protą, jei esate ramūs, nekarštligiški… Žinote, juk nemėgstame būti kartu su žmonėmis, kurie yra apimti karštligiško nerimo. Karštligiškumas atstumia. Aišku, nebent jūs esate tiek nuolankus, kad bet kuris karštligiškumas jau neturi reikšmės. Bet ypač santykiuose toks karštligiškumas viską gadina. Kai esate įsimylėję, jūs vis kalbate, kalbate, kalbate, kalbate… Kam sakyti tiek žodžių? Galima tiesiog tyliai sėdėti ir šypsotis, mėgautis saulėlydžiu ir būti šalia. Mokykitės būti su mylimu žmogumi tyloje — tai yra menas. Nes įsimylėjęs žmogus nežino, apie ką kalba. Jūs sakote kažką, dėl ko vėliau gailitės, kas gali įžeisti kitą žmogų. Įsimylėjusio intelektas tyli. Aš turiu omeny meilę santykiuose. Nes jūsų intelektas miega, jūs esate tarsi rūke. O rūke jūs nesuvokiate, ką kalbate ir nesuprantate, kaip jūsų plepalai gali paveikti kitą žmogų. O vėliau, po 10 dienų, ar net po 10 metų sužinosite, kad kuris nors jūsų pokštas labai įžeidė kitą žmogų. Kam iš jūsų buvo taip atsitikę? Argi taip nėra? Beveik visada taip yra. Todėl, kai esate centruoti ir atsikratę karštligiškumo, jums nenuobodu su pačiu savimi, ir jūsų žavesys lieka napajudinamas. Kuo arčiau jūsų yra žmogus, tuo daugiau jis mato žavesio. Čia centruotumo, sąsajos su savo tikruoju “Aš” giliai savyje paslaptis. Suprantate? <…>

Jums nuobodu, bet nenorite prisipažinti, kad jums nuobodu, nenorite įžeisti kito žmogaus. Bet jis galvoja lygiai taip pat! Tarp jūsų protų yra didžiulis atstumas, nors išoriškai tai nepasireiškia. Kaip įveikti šį atstumą? Tik gerinant save, savo buvimą. Suprantate? Žiūrėkite: kai jūs išeinate iš lėktuvo, stiuardesė palydi jus žodžiais “geros jums dienos”. Bet ji neturi to omeny! Tačiau jei tą patį jums pasakys kažkas labai artimas, brangus žmogus: senelė, mama, sesuo, brolis, — tai paliečia jūsų širdį. Nes už šitų žodžių yra labai didelis jausmas. Todėl jei bent kartą pasakysite kam nors “aš tave myliu”, šiuose žodžiuose turi būti labai didelis jausmas. Bet neverta nuolat jų kartoti. Jūs nuliūdęs ir sakote: “Labas, mieloji”. Jūs sakote „mieloji“, o viduje jus tai nuliūdina. Gal bandote tuo paslėpti savo nusivylimą ir kartojate “mieloji, mieloji, mieloji”. Už šių žodžių nėra jausmo, ir todėl santykiai tampa tokie skausmingi ir dažnai nutrūksta.

Raskite laiko sau, savaitę per metus, pabūkite su gamta, stebėkite bangas, vandenyną, paukščius, patylėkite. Visi tie pokalbiai nieko mums neduoda, nieko neišreiškia. Jie tik sukelia nesupratimą, teisingai? Aišku, žodžiai yra labai svarbūs, bet jie turi ribas. Žodžių tikslas yra sukurti jūsų viduje tylą, žodžių tikslas yra sukurti ramybę jūsų viduje. Jei jūsų žodžiai sukuria ramybę, jūs panaudojote juos teisingai. Jei jie skatina jus tobulėti, panaudojote juos teisingai. Bet neretai, kai esame tarsi rūke, naudojame žodžius, neturinčius reikšmės, prasmės, gėlmės.

Jūs galite vaikščioti į grožio saloną, daryti makiažą, gražiai rengtis ir taip toliau, bet jeigu viduje esate įsitempę, tai matosi iš jūsų veido, teisingai? Jūs galite būti nelabai gražūs, bet jeigu jūsų protas turi žavesio, jeigu jūsų sąmonėje yra nekaltumas, to neįmanoma išreikšti žodžiais. Mes visi nuo gimimo turime šias savybes. Bet kažkur kelyje mes jas praradome. Tiesiog užeikite į vaikų darželį ir pažiūrėkite į vaikų veidus. Pažiūrėkite, koks jose džiaugsmas, ramybė, grožis. O po to eikite į mokyklą, į pradines klases, į vidurines, o po to į universitetą. Ir jūs pamatysite milžinišką skirtumą. Ir juk tai mes darome? Ir tokiam išsilavinimui mes leidžiame laiką, pinigus, energiją? Tam, kad pasidarytume vis labiau nelaimingesni ir pilni stresų? Ir prarastume viską, kas mums duota nuo gimimo? Ar ne taip?

Kai jūs ką nors mylite, netgi jei jie nesupranta to, jie myli jus. Bent jau taip jūs jausite, kad jus labiau myli. Suprantate, visa esmė išraiškoje. Skirtingi žmonės išreiškia savo jausmus skirtingai. Iš kur jūs žinote, kad koks nors žmogus jūsų nemyli? Ir vėl gi meilė – tai ne veiksmas, tai ne poelgis. Kas nors gali pasiųsti jums dešimt atvirukų su tokiais žodžiais “Aš myliu tave, aš myliu tave” ir nejausti nei lašo meilės viduje.

Jie pasakė: “Mes užsiimame tokia dvasine praktika, keliamės rytais ir sakome: “Aš myliu save”. O Wallis jiems atsakė: “žinote, tam nėra poreikio. Mes to nedarome, mes tiesiog mylime”. Mes esame meilė, suprantate? Nereikia to įtvirtinti savo prote.

Tai tiek. Norėjau tiesiog parodyti man esmines vietas, gal kas perskaitęs kažką atras sau ir supras 😉 Bandysim šįvakar dalyvauti proto mūšyje kuris GCW vyks. Įdomu kaip ir kas ten, gal patogiau ir jaukiau bus nei ManoAlibi (kur nei vietos, nei ventiliacijos, nei greito aptarnavimo) 🙂 O po to nežinia, kaip ir sakiau nieko neplanuoju, kas vyks tas bus gerai 🙂

Buk socialus, pasidalink!
Patiko? Prenumeruok RSS!

One Response to “Penktadienio vakaras ofise ir meilė ir aistra”

  1. ruvi says:

    Geras įrašas 🙂 .. Meilė – neišsemiama tema 🙂

Palik komentarą