Na ką antrą kartą dalyvaujant GCW organizuojamame protmūšyje kuris vyksta penktadieniais 19h paėmėm šį kartą jau ne antrą, o pirmąją garbingąją vietą. Emocijos liejasi per kraštus, tiek euforijos ir adrenalino jaučiau paskutinį kartą turbūt prieš šokant iš lėktuvo 
Nuostabus ir nerealus jausmas – laimėti. Dabar suprantu ką jaučia žmonės siekdami pergalės ir kodėl tiek daug darbo įdedama daugeliuose sferų, kad pasiekti finišą pirmam, įmušti lemiamą įvartį, ištraukti royal flush’ą ir pan. Dabar norisi tik bėgti ir rėkti Gaila ne vasara, tikrai sėsčiau ant dviračio ir lėkčiau palakstyti po miestą, po naktinį vingioparką su ausinėm ausyse Sėdžiu ofise ir negaliu, nežinau kur dėtis nuo to emocijų pertekliaus Tiek visko norisi nuveikti, bet pasitenkinčiau ir namie kokiais keliais juokingais filmais jaukioj aplinkoj su minimaliai žmonių, matyt taip ir reikės daryti 
