Ypač patiko mintis apie global ir app-speficic operations. Taip pat labai patogiai ir naujai realizuotas visko valdymas priklausomai nuo naudojamų pirštų skaičiaus. Visada laikiausi nuomonės, kad bet kas kas sukurta fantastiniuose filmuose ar knygose anksčiau ar vėliau bus išrasta 
Visa tai man primena tuos stebuklingus filmus apie nelabai realų interfeisą kur valdoma viskas gana panašiai, na bent jau koncepcija panaši. Pažiūrėjau, pabandžiau imituoti judesius ant stalo įsivaizduodamas kaip valdau šiuo metu atidarytus langus. Noriu. Laukiu kad tik greičiau viskas būtų implementinta, nes preliminariai viskas atrodo labai patogu. Lieka tik klausimas kaip su klaviatūra ir raidžių spausdinimu 
Žodžiu, žiūrim:
Oct 14 2009
10/GUI vartotojo sąsaja
Oct 09 2009
Kur investuoti?
Žurnalas „Kur investuoti?“: „Daugelis žmonių dirba nemylimą darbą, kad nusipirktų daiktų, kurių jiems nereikia, kad padarytų įspūdį žmonėms, kurių jie nekenčia”.
Oct 09 2009
To marry or not to marry
Šiandien per pietus bendravau su kolege, kuri neseniai ištekėjo. Draugavo su draugu belekiek metu na ir kaip visada turbūt atėjo tas metas kai arba tuoktis arba skirtis, jie pasirinko tuoktis. Po to kalbėjom apie cinizmą žmonių ir ypač senbernių. Ir kažkaip nejučiom pradėjau galvoti koks aš busiu po 30ies, ar jau turėsiu vaikų ir žmoną ar apimtas viduramžio krizės pirksiu sportinę mašiną ir išdegęs akis ieškosiu bent kažko į žmonas. Yra variantas imti bet kurią kuri gerai gamina, tvarko namus ir šiaip ideali namų šeimininkė ir vaikus myli. Bet ką su ja veikti laisvalaikiu jei interesai nelabai sutampa? Vargu ar būsi laimingas. Tai gal jau geriau visgi būti vienam nei su bet kuo. Visuomenė ir jos normos spraudžia mus į rėmus. Moterims visuomenė deda galiojimo datą, t.y. virš 30 jei tu dar viena tai jau nenormali, sociopatiška ir dar visokia kokia, bet tik ne tokia kokia turi būti. Pabrėšiu “TURI”. Wtf? Kodėl už mane kažkas sprendžia koks ir kuo aš “turiu” būti? Juk gyvenimas mano, kokiu noriu tokiu būnu. O tas ir yra sunku, nes visuomenė, o ypač vyresni aplinkiniai tave spaudžia, klausinėja “na kada gi jau anūkų sulauksim”. O kodėl būtinai reikia tos žmonos, tų vaikų ir t.t.? Juk ne visi sutverti šeimai ir jau geriau tegu toks žmogus liekas vienas, nei gyvena, kankina savo sutuoktinį ar vaiką skandalais ir pan. vien todėl, kad pasirinko taip kaip “reikia”. Grįžtant prie temos apie santykius. Bėgant metams požiūris į priešingą lytį keičiasi tik tuo, kad kriterijų vis daugėja ir kiekviena sutikta moteris kažką įnešą į mano vertinimų skalę. Mažų mažiausiai po pažinties pridedi dar vieną “va šito bruožo savo svajonių moteryje tikrai nenorėčiau”, ir tų bruožų tik daugėja, o ta svajonių moteris tik tolsta ir tolsta, nes daugėjant kriterijams ji tampa beveik visai nereali. Bet iš kitos pusės tie kriterijai tik galvoje, būna juk gyvenime situacijų kai sutinki žmogų ir tau visiškai neįdomu ką jis atitinka ir ko ne, tau tiesiog norisi būti kartu su juo, nieko negalvojant ir nieko nevertinant. Kai jauti, kad tau norisi būti su juo visą parą, veikti bet ką, stebėti kiekvieną jo judesį, įkvėpimą, akies mirktelėjimą, mimiką. Seniai to nepatyriau. Kažkur pamečiau tuos rožinius akinius, o taip norėtųsi vaikščioti, ką čia vaikščioti skraidyti palubėm su tais akinukais nieko nematant aplinkui ir nepastebint jokių neigiamų dalykų. Bet deja, dažniausiai tie akinukai atsiranda tada kai mažiausiai to tikiesi ir lauki. Sutinki kažką, bac ir tu jau su jais, nieko aplink nematai, tik tą žmogų. Vien dėl tokių akimirkų verta gyventi. Ir nėra čia ko gailėtis dėl to ko nėra, reikia visgi džiaugtis tuo kas yra. Kad ir dabar lengvai debesuotas dangus su žydrom proskynom, juk gražu, juk faina Laukiu saulėto savaitgalio, kad išlėkti pašmirinėti gamtoj, o sutemus raudonom ausim ir žandais gerti karštą arbatą ar kavą ir rudeniškai šnekučiuotis su geru draugu ar drauge apie šį bei tą, apie nieką ir apie viską.
Oct 08 2009
Viskas priklauso nuo požiūrio
Negaliu neįdėti šmaikštaus paveiksliuko rasto pas Common sense:
Oct 08 2009
Kostiumuotieji seniai
Turiu kažkokį nepaaiškinamą šleikštulį kostiumuotiems seniams, ypač tiems kurie dirba visokiose ministerijose. Tokius dažnai tenka matyti jei pietauju susisiekimo ministerijos valgykloje. Maistas ten pigus ir gana kokybiškas, bent jau pagal kainą. Nors šiaip dažniausiai lieki nepavalgęs, nes ne itin skanu, bent jau ne visada. Na gerai, ne apie tai. Apie senius. Kostiumuotus. Jie dažniausiai stovi rankas sudėję už nugaros, pagal kūno kalba tai reiškia maždaug tai, kad jie jaučiasi viršesni už aplinkinius, arba kažkada turėjo vadovaujantį postą. Ir ta jų pedofiliška povyza mane taip erzina, kad kartais noriu juos tiesiog imti ir smaugti prie pat kasos 
Dažnokai jie mėgsta mėtyti juokelius savo ne pirmą jaunystę gyvenančioms ūsuotoms kolegėms, kurioms nieko kito nelieka kaip paslapčia kikenti į kumštuką. Jei kartais tenka susidurti su tokiais kokioje nors minikonfliktinėje situacijoje, jie niekada neklausys tavo argumentų, o tik pūsis ir tvirtins esą tik jie teisūs. Kažkodėl jie rimtai galvoja, kad jie visur ir visada teisūs ir kenčia nuo to ne tik kolegos, bet ir vaikai ar anūkai. Nebuvo man šiandien su jais jokio incidento, tiesiog pamačiau vieną tokį ir taip susierzinau, kad negalėjau neužsirašyti minčių į telefoną. Dirbti jie dažniausiai nedirba, tik sėdi ir pasirašinėja visokius popieriukus, tariasi dėl otkatų su verslininkais ir organizuoja fiktyvius konkursus, kuriuos atseit kažkas laimi. Nors realiai pradžioj jiems ir jų ministerijai siūloma kokia nors paslauga arba prekė ir tik po to jie ieško kur visą tai pritaikyt ir kaip organizuoti konkursą, kad laimėtų tik ta įmonė kuri tą dalyką ir pasiūlė Nu va, paburbėjau, dabar ramiau. Toliau galima sočiai dirbti.
« Previous Page
