Nov 18 2009

Sveikos mitybos patarimai

Category: Patarimaimop @ 00.44

Tenka pasidomėti mityba ir jos ypatumais. Kadangi nesu iš tų kurie gali valgyti bet kokį kiekį bet kokio maisto bet kuriuo paros metu nesikeičiant išoriškai, turiu stebėti ką valgau, kada ir kiek. Iš visokių rytų filosofijų, ajurvedų ir šiaip burtų pastebėjau ir sau taikau vieną dalyką. Tai organizmo signalus apie savijautą ir sąveiką su išoriniu pasauliu. T.y. Organizmas tokia puikiai sudėtinga sistema kuri pati sugeba atsirinkti kas jam gerai ir kas blogai, kad kartais tiesiog stebina atsakymai kuriuos randi savyje, nesikreipdamas niekur kitur. Belieka tik mokytis jo klausytis ir stebėti jo reakcijas į išorinius faktorius. Taigi keli organizmo signalai apie mitybos klaidas:

  • Jeigu po valgio užsimanai prigulti ant sofutės – vadinasi suvalgytas per didelis kiekis maisto arba maistas buvo gerokai per riebus.
  • Jeigu maistas atsirūgsta po 4-5 val. vadinasi skrandis jo negali deramai suvirškinti – maistas netinkamas tavo organizmui, arba jis tiesiog yra nekokybiškas (na aišku jei valgomi čyzburgeriai ir užgeriami kola tai viskas suvirškinama, kad organizmas net nespėja pareikšti kaltinimų :)).
  • Ėda rėmuo ne šiaip sau. Maistas buvo per riebus arba jo buvo per daug.
  • Pūčia pilvą – vėl gi maistas netinkamas, reikėtų stebėti koks ingridientas tai galėjo sukelti.
  • Mieguistumas visos dienos bėgyje – neteisingai parinkti pusryčiai, arba nereguliarus maitinimasis

Apie nereguliarų maitinimąsį norėčiau papasakoti plačiau. Organizmą reikia maitinti kas 2-4 val. Geriausią tą daryti kas 2.5-3 val. Nes praėjus didesniam nei 4 val. laikotarpiui organizmas persijungia į rezervinį režimą ir viskas kas valgoma praėjus toms 4 valandoms kaupiama organizmo saugyklose (dažniausiai riebalų pavidalu), nes organizmas baiminasi, kad jeigu jis gavo maisto tik po 4 ir daugiau val. vadinasi jis gali jo greitu metu arba visai negauti arba gauti labai mažai. Tai automatinė organizmo apsauga ir mes čia nelabai ką galima įtakoti. Todėl labai blogai yra maitintis kada gaunasi teisinantis, kad neturim laiko ir pan. Kažkodėl kavai arba cigaretei laiko randama visada, tik ne maistui. Priekaištas darboholikams kurie per skubėjimą valgo nereguliariai ir dažniausiai nekokybišką fastfood’ą (burger’iai, dešrainiai, pusfabrikačiai, bandelės, šokoladukai ir pan.).

Pradėkim nuo to kodėl pusryčiai yra būtini ir kokie jie turi būti. Patartina kuo daugiau angliavandenių su minimaliai riebalų ir baltymų. Kodėl? Angliavandeniai tai energija, kurios reikia organizmui visai dienai. Būna geri ir blogi angliavandeniai. Geri tai visokios košės, miusliai (dėl jų maistinės vertės labai abejoju apskritai), daržovės ir netgi duona (baltą duoną pamirštam, joje nėra nieko naudingo). Blogi tai saldumynai ir visoks kitoks nekokybiškas/greitai paruošiamas/pusfabrikatinis maistas. Jame gali būti daug angliavandenių, bet iš jų gaunam energijos labai trumpam. T.y. suvalgytas šokoladukas pagal energijos kiekį gali prilygti 3-4 šaukštams košės, skirtumas tik tas, kad tas energijos pliupsnis labai greitai išseikvoja ir organizmas vėl nori energijos, todėl mes jaučiamės nepavalgę. Truputį nukrypsiu ir pastebėsiu, kad suvalgius nekokybiško maisto po trumpo laiko vėl norėsis valgyti. Kuo kokybiškesnis ir mums labiau tinkamas maistas, tuo ilgiau mes jaučiamės sotūs (neįmkim per didelių porcijų prisikemšant pusdieniui į priekį). Taigi geriau ryte valgyti košes su daržovėm arba tiesiog košes tada energijos pakaks iki pietų. Bet nereikia tiek laukti ir kankintis. Jei norisi valgyti iki pietų tai gerai ir netgi reikia suvalgyt tame tarpe kažką (vaisių, jogurtuką).

Toliau pietūs. Galima valgyti mėsą, bet patartina nevalgyti kiaulienos (joje beveik vien riebalai ir apskritai joje naudingųjų medžiagų yra minimaliai). Keptas bulves irgi geriau pamiršti (apskritai), nes tai vien riebalai. Bulves galima valgyti virtas ir geriau be nieko. Apskritai lietuviška virtuvė toli nuo sveikos mitybos, nes joje vien bulvės, duona ir mėsa. Mėsos per dieną užtenka valgyti vieną kartą, daugiau jos tikrai organizmui nereikia. Visas tas medžiagas ir netgi daugiau galima gauti iš pieno produktų arba daržovių. Jeigu pasirenkam valgyti 5-6 kartus per dieną tai geriau pietauti tik vienu patiekalu, o ne prisikimšti pirmas, antras ir kompotas. Geriau po keletos valandų suvalgyti dar ką nors.

Vakarienei geriau stengtis valgyti mažiau angliavandenių. Tinka neriebūs pieno produktai, daržovės arba vaisiai. Mėsą ir košes pamirštam, nebent labai aktyviai darote kažką fizinio vakare, tada tos energijos gali prireikt, kitu atveju ji nebus išeikvojama ir tiesiog kaupsis.

Dar vienas dalykas. Trumpas ir paprastas. Jeigu svoris auga vadinasi valgom arba per dideles porcijas arba per daug nesubalansuotą ir riebų maistą. Jei svoris krenta vadinasi valgom per mažas porcijas arba per daug skurdžius maisto derinius. Būna aišku atveju kai dėl ligų organizmas tunka arba “džiūsta”. Bet tai išimtys ir su tuo reikėtų kovoti atskirais metodais. Nors iš kitos pusės lygos šiaip sau iš niekur neatsiranda. Dažniausiai jos atsiranda nuo nesveiko gyvenimo (maistas, miego trūkumas, žalingi įpročiai, stresas).

Dar vienas žudikas stebintiems savo formas – užkandžiai. Norėdami atrodyti taip kaip turi atrodyti sveikas žmogus (pamirškim tas savimotyvacijas “man gerai būti tokiam koks esu” ir pan. Žmogus natūraliai neturi būti nutukęs arba distrofikas, tai byloja apie blogą organizmo darbą, o dar jeigu mes jam nepadedam tada iš viso šikna :)) Taigi norint atrodyti taip kaip turi atrodyti sveikas žmogus reikia – sportuoti, maitintis 5-7 kartus per dieną nedidelėmis porcijomis, maistą valgyti kokybišką ir gerai subalansuotą ir jokiais būdais neužkandžiauti sausainiais, saldainiais ir visokiais pyragaičiais. Riebalų organizmui reikia, jų negalima atsisakyti visiškai, bet visų konditerijos gaminių (išskyrus juodąjį šokoladą), bandelių, torčiukų, pyragėlių, sausainukų reikėtų atsisakyti.

Dar vienas pastebėjimas merginoms – salotyčių megėjoms. “Valgau tik salotas ir storėju”. Nieko nuostabaus kai visi sveiki patiekalai valgomi su nesveiku aliejaus arba padažiukų kiekiu. Pamirškit česnakinius ir visokius kitokius dressingus ir padažiukus. Aliejaus pakanka vieno arbatinio šaukštelio. Galų gale salotas galima skaniai paruošti visai be aliejaus, daržovėse pakanka savo sulčių. Dėl padažiukų tas pats galioja ir kitiems patiekalams. Jei pietaujat ne namuose stenkitės valgyti be padažiukų (pamenu vieną atveji Cancan’e, kai deda ryžius ir man atsisukus pyla jau antrą šaukštą aliejaus ant ryžių, sakau stop stop, nepilkit, o padavėja žiūri į mane taip motiniškai ir sako “taigi skaniau bus”), va tokių dalykų reikėtų vengti. Jei gauni porciją su padažu ant mėsos – “nušluok” į šoną, tas pats galioja ir visokies majonezams ar padažams su jo pagrindu. Apskritai majonezas tai tiesiog skanus visiškai organizmui nereikalingas dalykas. Tik atrodo, kad maistas neskanus be padažiukų ir visokių skanumynų (dažniausiai riebių). Anaiptol yra pilna sveiko ir skanaus maisto. Tiesiog reikia atrasti naujų dalykų, o ne kimšti tai ką siūlo maxima ir 150-kilograminė virėja valgykloj. Jau nekalbu apie pusfabrikačius su GMO priedais.

Dar pamiršau pridėti vieną dalyką. Vanduo. Stebuklingiausias maisto elementas. Juk sakoma, kad žmogus gali gyventi be maisto, bet negali gyventi be vandens. Taigi, vandenį reikėtų gerti tiek kiek norisi ir kada norisi. Neverskite savęs išgerti kažkiek ten litrų per dieną kaip rekomendavo mokslininkų tyrimas darytas prieš 40 ar 50 m. Dabartiniai tyrimai tiek su druskos kiekiais tiek su vandeniu sako ką kitą. T.y. organizmas pats puikiai sugeba atsirinkti kiek jam ko reikia. Svarbiausia grįžtanį į temos pradžia – stebėti jo signalus. Jei jaučiat troškulį numalšinkit jį. Jeigu skystis kuriuo malšinat nepadeda – vadinasi jis nekokybiškas savo sudėtimi (cocacolos galim išgerti ne vieną litrą kol numalšinsim troškulį, pabandykit tą patį su vandeniu – jo tiek neprireiks). Tas pats su maistu, jei jaučiate alkį pavalgę, vadinasi maistas nekokybiškas.

Oj nu ir dar. Margarinas. Ir kiti produktai tokie kaip “bulvių traškučiai – nulis riebalų”. Ir pan. Maistas kuris skelbiasi neturintis tų medžiagų kurios savaime suprantamos tokio tipo maiste yra apgaulė, fikcija, akliems vartotojams kurie nori mokėti pinigus už užrašą “zero fat” ir pan. Jeigu norisi sviesto pirkit normalų kuo labiau naturalų, o ne kažkokį nuriebalintą pakaitalą ar dar blogiau riebalų mišinį ar organizmą. Geriau sutaupykit ant šmutkių ar tų daiktų kurių jums ne “reikia”, o tik “norit”. Pirmas dalykas ant ko nereikėtų taupyti tai ant savo sveikatos. O maistas tiesiogiai susijęs su mūsų sveikata. Mes esam tai ką mes valgome. Jeigu norit pieno nepirkit 1.0 procento pamazgų su pavadinimu “pienas”, geriau nusipirkti natūralų ir pajausti tikrą jo skonį. Geriau išgerti/suvalgyti mažesnį kiekį kokybiško produkto, nei kimšti surogatą su etikėtę “zero fat”. Be abejo tuo piktnaudžiauti nereikia.

Buk socialus, pasidalink!
Patiko? Prenumeruok RSS!

6 Responses to “Sveikos mitybos patarimai”

  1. ruvi says:

    Tiesiog malonu skaityti 🙂 Kaip džiaugiuosi, kai sutinku bendramintį ir šituo klausimu. Sudėliojai pagrindinius akcentus.
    Žinai, keisčiausias komentaras, kurį teko skaityti internete apie “E” vadinamų, cheminių priedų “naudą”: ” o man dar geriau, kad tų “E” įdeda, nes tada maistas ilgiau negenda” ..
    Aš manau, kad maitinamės kaip paršiukai tik dėl nežinojimo, kai pagrindinis argumentas – “skanu” 🙂 .

  2. mop says:

    Jo. O dar susiduriu su tokiais atsakymais į klausimą “kodėl ten pietauji? juk ten nekokybiškas maistas”. Atsakymai: “svarbu skanu”, “svarbu pigu”, “svarbu porcijos didelės”. 😉

  3. ruvi says:

    Taip, “pigu” ir “porcijos didelės” irgi argumentas 😉 ..
    Kol žmonės nesupranta, kiek mityba svarbi svaikatai ir savijautai, tol ir kimš į save, kaip į šiukšliadėžę, viską. Na, o čia jau kaip tu ir sakai: mes esame tai, ką mes valgome. Kitaip ir būti negali.
    Dėl mitybos grafiko – tai labai individualu. Ir tolerancija maisto produktams labai individuali. Griežtai teigti, kad vienas produktas (natūralus, savaime suprantama) geresnis ar blogesnis, negalėčiau.
    Čia pritarčiau rytiečiams: įvairovė ir optimalus kiekis, individualūs polinkiai. Taip pat klimatinė zona, metų laikai.
    Beje, nėra ta mūsų tautinė virtuvė tokia bloga. Visos tautos valgydavo tai, kas natūraliai auga jų žemėje. Ir, savaime suprantama, mes genetiškai esame prisitaikę mūsų tradiciniam maistui. Pakankamai ir lietuviai valgydavo sezono metu vaisių ir daržovių, taip pat grūdinių produktų. Bulvės nėra tradicinis mūsų maistas, jis atvežtas vėlesniais laikais. Nepamirškim, kad būdavo pasninkas, susilaikymo nuo maisto periodai – mes tiesiog tai pamiršome.
    Teisingai rašai – žmogus neturi būti nei nutukęs, nei distrofiškas. Vistik manau, kad pagrindinė mitybos klaida šiais laikais ( be cheminio maisto) – maisto kiekis.

  4. mop says:

    Manau problema dar ir tame, kad kuo lengviau pasiekiamas maistas tuo daugiau jo suvalgoma. Jei anksčiau turėdavai visus produktus parsinešti ir viską gaminti pats, tai gamindamas paragauji, prisiuostai kvapų ir t.t. jau kaip ir pavalgęs. O dabar dar nespėjai suvalgyti pirmo patiekalo tuoj pat atnešamas antras, ir kol valgai antrą tau siūlo desertą arba atsigerti. Viskas pasiekiama piršto spragtelėjimu. Šiuo atveju yra labai gera citata, nepamenu kieno “Jei nesi pakankamai alkanas, kad suvalgytum visą obuolį, vadinasi nesi alkanas visai” 🙂

  5. ruvi says:

    Sutinku, mop 🙂 ir citata gera.
    Kompleksas tų priežasčių, ir kiekvienam tai reikia suprasti asmeniškai.
    Akivaizdus faktas: storulių vis daugėja.. Jau ir vaikučiai, o jau vyrai po keturiasdešimties – dauguma su arbūzais vietoj pilvų 🙂
    Ir ligų, susijusių su neteisinga, net žalinga mityba vis daugėja. Belieka atsipeikėti nuo rijimo ir daryti išvadas 😉

  6. Antanas says:

    bravo, labai patiko šitas post'as 🙂 taip ir iškart savo mitybą palyginau (tiksliau prisiminiau, kad pas mane ji tragediška 😀 ), šiokias tokias išvadas spėjau padaryti :]]]

    saugokit save, visokius česnakus ir citrinas valgykit, bo tie gripai sautėja… :/

Palik komentarą