Nuo mažens buvau pratinamas paisyti krikščioniškų normų, netgi esu krikštytas, bet visada abejojau ir klausinėjau tokių dalykų kaip “kas nusprendė, kad Dievas yra?”, “kodėl tai nėra įrodyta moksliškai” ir pan. Visada tuo abejojau ir dabar netikiu. Ypač po to kai pažiūrėjęs ne vieną filmą apie tai supratau, kad visos religijos atėjo iš vienos ar kelių labai senų religijų, tik buvo perrašytos, adaptuotos tam laikotarpiui. Kiek Dievų gimė gruodžio 25d. ir daug daug panašių sutapimų. Užtenka pažiūrėti filmą zeitgeist kur labai gražiai išdėstoma religijų raida ir panašumai: pirma, antra ir trečia dalys. Dabar gi pažiūrėjęs filmą “Religulous” prisiminiau kaip mano tikybos mokytoja ir kiti tikintieji su kuriais bandydavau ginčytis imdavo nervintis ir viską neigti, galiausiai išvadindami mane provokatoriumi ir pabėgdami nuo diskusijų, nes dažniausiai tiesiog užpildavau juos klausimais, o paaugęs ir argumentais. Iki šiol stebina, kodėl tikinčio žmogaus paklausus ko nors apie jo pasirinktą tikėjimą, jam nežinant atsakymo jis susimėto ir bėga nuo klausimo. Gal tiesiog labai baisu priimti tiesą ir pripažinti, kad Adamas ir Ieva prieš 5000m. ir kalbanti gyvatė yra tik bullshit ir pasaka vaikams gąsdinti, kad petriukas nesugalvotų aiškintis paskirties to ką turi tarp kojų su maryte, o tiksliau bijotų savo natūralių instinktų ir savo prigimties. Mano nuomonė apie bet kurią religiją (buvusią, esamą, busimą) yra tokia, kad visa tai yra tiesiog puiki valdymo ir manipuliavimo priemonė skirta tiems žmonėms kurie netiki savimi. Nes taip jau yra, kad žmogui nuo prigimties norisi kažkuo tikėti, į kažką atsiremti sunkiu momentu, kažkieno paprašyti pagalbos kai pats nežino išeities. Todėl tie kurie nežino kuo tikėti arba nenori tikėti savimi, renkasi tikėti kažkieno sukurtais idolais ir stabukais. Bet tiems kas visą tai sukūrė tik tiek neužtenka, prie viso to jie sukūrė dar ir puikią motyvacijos sistemą, kurį motyvuoja žmogų ne skatindama, o baugindama. “nedaryk to ir ano, kitaip Dievas nubaus”, “netikėsi pateksi į pragarą” ir t.t. ir pan. Taip išeina, kad ir ką bedarytum šiukštu nepadaryti ko nors, kad tik nenubaustų Dievas. Gal ir gerai, jei dalis tų taisyklių laikosi ir bent jau taip yra sukalbami, valdomi ir prižiūrimi. Visada vaikystėj stebėdavausi kodėl močiutė kuri bažnyčioj neša paskutinius pinigėlius į dėžutę gyventi geriau nepradeda, o tėvas niekam nieko nenešdamas ir vėl nuperka naują žaislą. Visada galvodavau kodėl tokia neteisybė, kad to močiutės tokios nelaimingos ir piktos veiduose.
Grįžtant prie tos tikinčiųjų susierzinimo ir bėgimo nuo klausimų temos. Penktadienį teko bendrauti su viena mergina. Ji tikinti – aš ne. Visai įdomi diskusija gavosi. Ji tvirtino, kad biblija parašyta Jėzaus. Ir kad ten viskas yra tiesa. Juokingiausia tai, kad bet kam paneigus bet kurią iš tų “tiesų” visi tikintieji atsako miglotai kažką “ne, tik tai kas ten parašyta tiesa”, “tu tiesiog nesupranti”, “maža kas yra įrodyta” ir t.t. Kodėl jokia tiesa negrindžiama argumentais? Tik tuščiais svaičiojimais ir miglotais veblenimais. Kažkada teko diskutuoti su drauge tomis religinėmis temomis. Aš jai sakiau, kad žmogui neįmanoma levituoti, ji tvirtino priešingai ir sakėsi tikinti, kad žmogus gali levituoti. Sakau, bet juk nėra įrodyta ir pan. Ir apskritai fiziškai tai neįmanoma. Ji gi atšovė, kad tai kalba mano protas, o tam, kad tikėti reikia “jausti”, o ne “žinoti”. Štai ir miglotas “taškas” diskusijoje. Po kurio nebėra nei jėgų nei noro ieškoti tiesos.
Ok tarkim, kad visa tai yra tiesa ir žemė atsirado prieš 5000m. Dievui ją sukūrus ir pan. O ką tada reiškia visi atradimai apie daug senesnius laikus ir t.t.? Gerai jeigu tai paneigia atradimus. Tada kaip katalikai paneigtų visus kitus tikėjimus? Juk tie kurie tiki kitais Dievais, Dievybėmis ar daugeliu Dievų galvoja, kad tik jie teisūs. Skaičiau pas ruvi gerą straipsnį apie simoroną ir, kad žmonės būna nelaimingi, nes jie save įspraudžia į rėmus. Na o tikintieji, besąlygiškai argi neįspraudžia savęs į rėmus? Juk jie priima tik vieną tiesą. Jie nesako “mes nežinom kaip buvo iš tiesų, todėl negaliu pasakyti”. Jie gi sako “Dievas viską sukūrė, o tu tamsuolį papulsi į pragarą” arba dar geriau “melsiuosi už tave, kad patikėtum”. Melstis už mane? Kad patikėčiau? Kuo? Kažkieno sugalvota ar pasirinkta tiesa? Nu jau tik šitų nesąmonių nereikia. Būtų įdomu rasti tikrai protingą tikintį žmogų, kuris žinotų daug teorijos ir apskritai gerai išmanytų savo tikėjimą, tam, kad galėčiau jam užduoti klausimus, kad galėčiau su juo diskutuoti ir, kad nebėgtų jis nuo kiekvieno klausimo atsakydamas “Dievo keliai yra aukščiau už mus ir mes nesuprantam kodėl jis elgiasi taip”. Nemažai minčių pasisėmiau iš šito filmo “Religulous”. Tiesiog labai gerai apibendrino mano visada keliamus klausimus religijai. Tikrai vertas dėmesio filmas, ypač tikintiesiems, o tuo labiau fanatiškai tikintiems. Norėčiau, kad užvirtų diskusija ir prasidėtų komentarų karas. Bet vargu ar kas nors iš tikinčiųjų numes bent vieną logišką arba realų argumentą religijos (bet kurios) naudai. Dar gi prisiminiau vieną labai populiarų atsakymą į daugelį klausimų “aš neprivalau tau nieko įrodinėti”. O gal tu nori man įrodyti?
