bet šiaip blogas dalykas yra ta religija, visokie įsitikinimai ir t.t., nes dažniausiai ramiomis emocijomis diskutuoti yra labai sunku šita tematika. kad ir pats pradinis įrašas toks gan griežtas ir piktokas tikinčiųjų atžvilgiu, bet va žiūrėk jau ir keičiasi tonas ir pačios mintys nesupraskit klaidingai – aš taip pat esu prieš aklą tikėjimą ( link fanatizmo ), bet aš esu ir prieš agresyvų agitavimą antireliginėmis tematikomis. Visad kartojau ir kartosiu manau – kraštutinumai niekad nebuvo gerai. nei Dievobaimingasis vyresnimas su nuolatiniais pamokslais jog degsiu pragare dėl neėjimo bažnyčion, nei apsiputoję bažnyčios atstovai, rėkiantys "kriskit ant kelių nuodėmingieji, ir melskit pasigailėjimo", nei tie tikrieji religijų skeptikai, jaučiantys misiją kone betkokia kaina paneigti religijos egzistavimą (čia netaikau tau, Sebai). tuo labiau, kad neretai tie skeptikai tuos religinguosius nori paveikti net tada, kai patys tikintieji to nenori, tai jau gaunasi šiokia tokia prievarta. o prievarta nieko gero nepasieksi, nebent trumpam laikui… bet šiaip – įdomi diskusija buvo, malonu buvo padiskutuot.

p.s. bet vistiek pažiūrėjus į galutinį rezultatą – nei vienas iš diskutuojančiųjų nepakeitė nuomonės DD

"Dėl to po mirties nieko nebėra tai nesutikčiau. Nesakau, kad yra rojus ir pragaras. Bet realiai mes apie mirtį nežinom beveik nieko. Todėl palikim tai tai dienai kai mirsim ir sužinosim kas gi ten po mirties ar visgi ten nieko nėra " – argi to paties nereiktų apie religiją daryti? Kol nieko nežinom moksliškai, tol nereiktų ginčytis šiuo klausimu? tiesiog dabar mes dalinamės savo įsitikinimais, iš kurių nei vienas nėra įrodytas moksliškai. plius mes patys labai daug ko nežinom apie aplinką, aplinkos sandarą ir kai kurių įvykių/veiksmų priežastis, tai mums dar tolokai manau iki to laiko, kol galėsim viską pagrįsti moksliškai, tyrimais ir įrodymais. dabar kolkas belieka tik remtis savo pasaulėžiūra ir įsitikinimais, kurie pas visus skirtingi, ir vienybę manau pasieksim negreit.

p.s. užtenka man pasižiūrėti kokį nors serialą kaip "daktaras hausas", kad suvokčiau, jog labai dažnai žmonės turi skirtingus įsitikinimus, ir kaip dažnai žmogus gali su tais įsitikinimais klysti (pvz daktaras galvoja, kad pacientui tas ar anas, ir kuo daugiau daktarų, tuo didesni šansai, kad skirtingų diagnozių bus labai daug, nors serijos pabaigoje visgi tik vienas (dažniausiai) būna teisus , o visi kiti klysta. nors pradžioje visi jaučiasi teisūs ir kovoja dėl to, kad jų diagnozė būtų patvirtinta ir kad būtų daromas gydymas būtent taip, kaip jis kad galvoja).
tas pats ir su visokiais religiniais įsitikinimais. pasaulyje yra labai daug žmonių su skirtingais įsitikinimais, jie visi kovoja už pripažinimą būti teisiais, bet galiausiai yra taip, kad labai daug žmonių klysta šiuo klausimu. esminis klausimas – kurie?

Tęsiant apie įsitikinimus: tai, kad Dievo nėra, ir t.t. tai yra tik tavo įsitikinimai (ir tu manai, kad tai yra tiesa), bet juk tu gali ir klysti šiuo klausimu ir bandymas pakeisti pasaulį, bandant įrodyti, kad jo nėra, būtų tas pats, kaip krikščionims bandyti įrodyti visam pasauliui, kad visgi Dievas yra. Manau svarbiau šiuo metu spręsti kitas problemas, kurios nesusijusios su religijomis (skurdas, socialinė nelygybė, rasizmas ir t.t.), ir leisti likusiems dalykams nusistovėti savaime. Bent jau tol, kol religija netrukdo ir nekelia kažkokių problemų ar nesantaikos tarp kitų religijų žmonių. Manau gyvenam dabar tokiam periode, kur vis daugiau žmonių galvoja savo galva (vien dėl informacijos prieinamumo padidėjimo), vis daugiau žmonių abejoja religijos svarba, vis labiau bažnyčia netenka galios, tai manau laiko klausimas, kol pradės dominuoti religijos nebuvimas. Tik esminis klausimas, ar bus geriau – kartais žmogus be tikėjimo yra blogiau, nei žmogus su religiniais įsitikinimais… Juk žmogus be tikėjimo kartais gali pridaryti daug kvailų (ir kartais – blogų) dalykų

Kur kas man labiau keista, kad Wikipedijoj nerandu va taip tiesiai šviesiai parašyta: "religijos yra užkariavimo ir žmonių suvaldymo technologijos". Gal nemoku ieškoti? Dar labiau man paradoksalu, kaip religijos yra vis dar tokios gajos šiais laikais. Gi pasaulyje, Lietuvoj yra tiek daug protingų žmonių, protingų, manau yra tiek , kad jie matytųsi, kaip stovi atokiau nuo religijos, o ne religiją skleidžiančiųjų pusėj ar tuo labiau religijos valdomųjų pusėj. Na, manau tikriausiai tą žino psichologai ir psichiatrai, bet kodėl per valstybinę TV aš matau vieną kitą religinę laidą, o ne profesionalų mediką, sakantį: "elkitės protingai ir žmogiškai, netikėdami viduramžių pasakom". Beje, neseniai per TV mačiau laidą apie Vincą Kudirką – jis savo laiku turėjo panašią patirtį, kaip mano ar kitų čia pasisakiusių. Tėvas siekė, kad V. Kudirka mokytųsi kunigų seminarijoje, o jis, supratęs religijos paskirtį , seminariją metė. Tuo metu katalikybė dar tikriausiai buvo ir priemonė nešti į Lietuvą lenkų kultūrą ir įtaką.