Dec 24 2009

Matrica ir sistema

Category: Patarimai,Pezalaimop @ 15.18

Pietaujant su kolega kalbėjom apie sistemą, apie žmonių tipus, skirstėm juos į tuos kurie mokykloj buvo moksliukai, o dabar bando atsigriebti ir elgiasi “negražiai”, nes anksčiau nei tėvai nei sistema to neleisdavo, o jie paklusdavo. Apie tuos kurie nepaklusdavo sistemai, bet paklusdavo visiems kitiems maištaujantiems. Ir apie tuos kurie nepaklusdavo niekam, nei sistemai nei draugams. Tiesiog būdavo savimi ir tiek.

Ir rutuliojant šitokias temas priėjau išvadą, kad filmas matrica yra puikiai atspindintis šiuolaikinį pasaulį perkeltinę prasmę. T.y. visa sistema yra didžiulis organizmas, o mes jame esame tiesiog batareikos, matiname jį. Mes jam duodam energiją dirbdami ir kurdami produktą, jis mums duoda iliuziją (daiktai, pramogos ir statusai). Ir visada atsiranda maištaujantys. Keista, kad visa tai supratau tik dabar, kai tiek metų po filmo premjeros praėjo. Batareikos gyvenantys iliuzijų pasaulyje, siekiantys visų tų nebūtų dalykų, kurie suteikia surogatinę laimę. Turi turėti “didelius kiaušus”, kad galėtum būti savimi ir kovoti už save. Kitaip tampi kažkieno valdoma batareika. Netgi hierarchija mechanizmo yra. Tu batareika, yra surinkėjas kažkoks tos energijos (įmonė -> miestas -> valstybė) ir taip viskas ir vyksta. Negali daryti ką tik nori, turi laikytis rėmų ir taisyklių. Kitaip tu “nenormalus”. O nenormalūs nepaklausūs. Nori valgyti buk kaip visi, daryk kaip visi ir gauk tą patį. O jei nenori eik į mišką ir ten sunku, nes nepatogu. O už patogumus moki savimi, savuoju aš, priimdamas primetamas taisykles ir darydamas tai ką “reikia”, tai ką “turi”, užuot daręs tai ką nori. Kartais pavyksta daryti tai ką nori ir gauti tai ką nori. Bet dažnokai darai tai ką “reikia” ir gauni “tai ką reikia, kad gautum, nes kažkam tai apsimoka”. Parduoda pasirinkimo laisvę, o tu ją perki nes galvoji, kad gali rinktis. 🙂 I choose not to choose. Daryk ką jauti, nes norai šiais laikais irgi parduodami. Atrask kažką savyje, tą mažą užspaustą gyvūnėlį kuris iki šiol tylėjo, arba tu jo neklausei ir įsiklausyk ką jis tau sako. Tai tikrasis tu. Ir tik jis vienas visame pasaulyje žino kas tau yra geriausia ir ko tu iš tiesų nori. Neklausyk nieko, nei manęs nei kitų autoritetų. Klausyk savęs, savo vidaus. Jis tau pasakys ko nori ir kur eiti, kad gautum tai. Jeigu jis tau sakys, kad tu nori “daug pinigų ir gražų namą” tai kalba ne jis, o marketingo atstovai, kurie tau pardavė “norą” būti tokiu kaip kiti ir turėti statusą, kad galėtum lygintis arba puikuotis. Bet jei esi unikalus ir supranti tai, tai koks skirtumas ką turi kaimynas ir koks jo statusas, jei tu jautiesi gerai ten kur esi tuo kuo esi 🙂

Buk socialus, pasidalink!
Patiko? Prenumeruok RSS!

2 Responses to “Matrica ir sistema”

  1. mop says:

    Tikrai taip. Kūryba yra mūsų tikrojo aš realizavimasis. O visa ta sistema jį bando užspausti ir įsprausti į rėmus. Mus netgi mokina kaip "reikia" kurti, ir kaip "nereikia". Nes tada kai mes ką nors kuriame mes išlaisviname save ir projektuojame jį į išorę, kad ir kas tai bebūtų – eilėraštis, daina, muzika, šokis. 😉 Svarbu visada išjungti tą labai populiarų kompleksą "ką žmonės pagalvoti" ir pasiduoti savo mūzai, savo polėkiui. Nes ji gali pagauti tave bet kur, bet dažnai mes ją stabdom dėl baimės būti nesuprastam ar nepriimtam. Velniop. Būkim savimi visur ir visada, nesidairant ką apie tai galvoja kiti 🙂 Gerų švenčių ir nuostabių akimirkų 🙂

  2. Sistem says:

    Aš stengiuosi karts nuo karto parašyti eilėraščius. Man atrodo kad tik kurdamas kažką savo gali pabėgti nuo sistemos. Kūrybą būtinas dalykas norint likti savimi, nesvarbu ar tai listas iš dešimt dalių ar piešinys ar tiesiog eilėraštis.

Palik komentarą