Feb 22 2010

Sektos

Category: Pezalaimop @ 15.11

Kalbėjom su kolega per pietus apie sektas ir bendruomenes. Ir staiga supratau, kodėl visuomenė taip bijo sektų. Ogi todėl, kad žmogus patekęs į sektą tampa visiškai nebenaudingas visuomenei. Taigi pagal visuomenės normas (darbas, maxima, namai) jis tampa nebenormalus, nes nesidomi tv, nesidomi naujausiomis madomis, tampa nevartotojiškas taigi nenormalus. 🙂 Bet tai stop, jeigu tam žmogui ten gerai ir jis ten nėra išnaudojamas, tai wtf ir kodėl sekta yra blogai? Suprantama kai verčiama nusižudyti arba nešti viską iš namų arba dirbti vardan sektos labo. Tai tokios yra žalingos. Bet jeigu sekta žmogui duoda bendruomenę, abipusį supratimą ir džiaugsmą tai kodėl reikia to bijoti? Kad žmogus netaps dar viena batareika visuomenės verpete? Kad nesieks pirkti, pirkti, pirkti? Ir apskritai kodėl kažkas turi nuspręsti kas žmogui yra gerai, o kas blogai, juk tai subjektyvu.

Buk socialus, pasidalink!
Patiko? Prenumeruok RSS!

5 Responses to “Sektos”

  1. Antanas says:

    Sebai, kažkaip pastaruoju metu labai užsiciklinai ties vartotojiškos visuomenės peikimu – vis bloguoju mini viską 🙂 jei žmogui yra gerai dirbti savo mėgstamą darbą, pirkti jam mielus širdžiai daiktus, ir leisti laiką su artimaisiais, ar tai yra blogai? taip pat blogai nėra ir priklausyti kažkokiai sektai, jei ta sekta nieko blogo niekam nedaro. bet esmė tame, kad mano supratimu, sektos tuom ir skiriasi nuo eilinės religijos, kad ten yra daugiau nei religija. sektantai kažkodėl labai aktyviai kitus verbuoja, ir kažkodėl dauguma sektų pasižymi kaip patiklių žmonių išnaudojimo struktūros, o ne žmonėms laimės suteikimo vieta.

    visuomenė bijo sektų ne todėl, kad žmogus nebeįdomus patampa visuomenei, o todėl, kad pačios sektos žmogų stengiasi izoliuoti nuo visuomenės, taip pati nuspręsdama , kas naujajai aukai yra svarbu, o kas ne.

    kodėl yra tiek daug visokių tų religijos atstovų, kurie tomis knygomis prekiauja, žmones verbuoja “ateiti į šviesos kelią”, jei tai yra pačio žmogaus reikalas? tam yra interesas. užtektų normalaus švietimo, tarkim internetu, ir t.t. , bet ne, verbuotojai ir autobusuose kalbina žmones, klausinėja, parina visaip, kad tik susimėtytų žmogus, kad patikėtų, kad jam tikrai reikia priklausyti tai sektai ir t.t. pats buvau tokio verbavimo dalyvis, bet pasistengiau nusiplauti kuo greičiau ir tiek. žmonės , lendantys į mano gyvenimą man to neprašant, tik dar labiau atrodo atstumiančiai ir įtartinai 🙂

    paskaičius http://www.lksb.lt/straipsniai/straipsnis-107.htm galima rasti apibrėžimų, kaip antai:

    “Visgi šiandien su žodžiu “sekta” siejama maža religinė grupė, kuri – kaip sociologai sako – sukuria įtampą aplinkoje; kuri nesuderinama su visuomenės vertybėmis bei papročiais.”

    ir “Kiek vėliau E. Troeltschas teigė: sektos griežtai atsiskiria nuo pasaulio ir “radikaliai pabrėžia krikščionišką gyvenimą meilėje” – bet argi tai ne kiekvienos Bažnyčios užduotis – gyventi meilėje?”

    taip, čia tas apibrėžimas yra sunkus reikalas, nes nuo daug ko priklauso, bet čia paminimi dažniausiai pasitaikantys požymiai sektose : atsiribojimas nuo išorės, izoliacija, ir t.t. manau tai irgi prisideda prie baimės visokių sektų – žmonės bijo nežinomų dalykų, bijo, kai nežino ko tikėtis ir t.t. o jei žmogus slepia kažką, tai tikriausiai kažkas blogo yra ten. slidi tema čia, bet manau didelė dalis čia problemų yra stereotipai, ir blogų atstovų “pašikta markė”. užtenka porai sektų padaryt kažką blogo, ir tada pradės apie visas taip galvoti. bet manau dalyje stereotipų kartais būna dalelė tiesos 🙂

    “Ir apskritai kodėl kažkas turi nuspręsti kas žmogui yra gerai, o kas blogai, juk tai subjektyvu.” būtent, kam tada tos sektos reikalingos, kai už tą eilinę avelę bandoma kažką nuspręsti, ko jai reikia, ko ne, ko atsisakyti ir t.t.? grįžtam tada prie tos pačios religinės diskusijos kuri vyko kažkadaise: dažnas žmogus yra silpnas savaime, ir jam reikia, kad kažkas parodytų kur eiti. ir tas “piemuo”, kuris gano “aveles” pasireiškia įvairiais pavidalais: bažnyčia, tavo keikiama vartotojiška visuomenė, sektos, valdžios autoritetai, etc. silpnieji renkasi iš šių išvardytų, o stiprieji vadovaujasi savo galva. tie, kurie vadovaujasi savo galva, jiems nereikia nei sektų, nei religijų.

    tai tiek 🙂

    • mop says:

      Mhm, O ką daro TV ir kitokia media per reklamas? 🙂 Irgi bando jį izoliuoti nuo pasirinkimų. Pirk tą, pirk aną, daryk taip, daryk anaip. 🙂 Visa media su savo reklamom irgi yra sekta, tik jie parduoda kitką 🙂 Dėl intereso ir reklamų, juk užtektų paprasto švietimo, bet ne pašto dėžės pilnos spam’o, gatvėj tau dalina skrajutes “pirk du trečias nemokamai”, per teliką tau bruka visokį šūdą. Tai argi tai ne tas pats? 🙂

      O ar tau taip įtariai neatrodo tie kurie tau siūlo vis ką nors pirkti, vis geresnėm sąlygom ir vis pigiau ir vis daugiau? 🙂

      Kažkaip aš visose reklamose matau tas pačias apraiškas. Man tie kurie dalina skrajutes tolygūs tiems sektantams kurie dalina knygas 🙂

      Kitas dalykas, papasakosiu apie izoliaciją akropolyje. Ten juk nėra laikrodžių (tik ten kur jais prekiaujam). Ten nėra langų (kad nejaustum, kad jau vakaras atėjo). Ten yra viskas ko tau reikia ir po ranka, kad tik tu ten praleistum kuo daugiau laiko. Taigi atitinka sektos požymius 😀

      Dėl antrojo komentaro parašysiu atskirą įrašą. 🙂

  2. Antanas says:

    dar šiek tiek minčių:

    http://lt.wikipedia.org/wiki/Sekta

    Tipiška sekta atitinka visus ar bent daugumą šių kriterijų:[1]

    * Egzistuoja charizmatiškas lyderis, dažnai – garbinamas.
    * Vidaus taisyklės ir lyderio sprendimai nekvestionuojami. Už kvestionavimą dažnai taikomos sankcijos.
    * Naudojamos smegenų plovimo technologijos.
    * Organizacija kišasi ir reguliuoja asmeninį narių gyvenimą. Pavyzdžiui, nariai turi gauti leidimą tuoktis ar privalo atsiklausti kokius drabužius gali nešioti.
    * Organizacija pabrėžia savo išskirtinumą likusios žmonijos atžvilgiu, laiko save pranašesniais. Pavyzdžiui, dažnai teigiama, kad atėjus pasaulio pabaigai išliks tik jos nariai.
    * Organizacija turi “mes” prieš “juos” mentalitetą, supriešindama savo narius su likusia visuomene. Jei organizacija žinoma visuomenėje ir turi neigiamą įvaizdį, tai aiškinama likusios visuomenės (ar valdžios, verslo, etc.) sąmokslu prieš ją dėl savanaudiškų interesų.
    * Nariai daug laiko skiria gauti organizacijai pinigų ir pritraukti naujų narių. Dažnai atiduoda ir visas savo lėšas bei uždarbį, patys tenkindamiesi minimumu.
    * Nariai artimus santykius (draugystė, vedybos) skatinami užmezginėti tik tarpusavy.

    Tau panašu čia į laisvą pasirinkimą, į sektos narių skatinimą savarankiškam gyvenimui ir t.t.? tikrai nepanašu man į tai, kai sektos nariai supriešinami su likusia visuomene, kai neleidžiama su “išoriniais” žmonėmis bendrauti ir t.t.

    sektos dažniausiai turi pasisekimą tarp žmonių,kurie tuo metu turi kažkokių psichologinių problemų, pvz, nesijaučia esąs kam nors reikalingas, nemato savo gyvenimo tikslo, ir t.t. tada ateina sektos lyderis, praplauna smegenėles, kaip čia viskas gerai, kaip tik čia geriausia šeima, nes visi čia myli vienas kitą ir t.t. , ir žmogus jaučiasi atradęs savo vietą po saule, nors iš tikro čia tik iliuzija 😉 geriau skatinti meilę visoje visuomenėje, kad būtų atviresni žmonės, skiepyti visiems draugiškus santykius, kad žmonėms nekiltų poreikis eiti į kažkokias sektas. bet čia jau atskira tema…

    • mop says:

      Akropolis: “praleisk savaitgalį su šeima akropolyje”. 🙂 Nematai savo gyvenimo tikslo? Užpuolė depresija? Atsigauk, išleisk krūvą pinigų prekybos centre ir depresijos kaip nebūta 🙂

Palik komentarą