May 11 2010

Černobylis

Category: Foto,Įdomybės,Kino vino ir dominomop @ 12.45

Sekmadienį grįžau iš kelionės po Černobylį, Pripiatę ir Kievą. 🙂 Straipsnyje bus daug foto ir pasakojimų. Kam įdomu skaitom toliau.Taigi viskas prasidėjo nuo to, kad kažkada prieš 4-6m. žiūrinėjau internete vienos merginos fotoataskaitą iš Pripiatės. Jos tėvas buvo kažkoks karininkas kuris jai suveikė leidimą į zoną ir ji viena ant motociklo apsiginklavusi fotiku nuvažiavo ten. Tas mane tiek užkabino, kad pradėjau domėtis kaip ir man visą tai pamatyti. Prisiminiau apie tai tik rudenį. Na ir po naujų metų taip sutapo, kad kažkaip bendradarbis pradėjo organizuoti kelionę į ten, nes sužinojo, kad yra tokia įmonė (tourchernobyl.com) kuri organizuoja ekskursijas po Pripiatę. Neilgai mąstę pradėjom rinkti norinčius. Pradžioj buvom gal 8iese ir galvojom nuomotis busiką. Tada prisirinko žmonių dviems busikams. Galiausiai surinkom chebrą iš 45 žmonių. Išsinuomavom didžiulį autobusą ir gegužės 5 vakare pajudėjom link Ukrainos.

Kelionė per Lenkiją buvo gana varginanti, nes nesisekė man miegoti autobuse kažkaip. Ryte gi įvažiavus į Ukrainą (prieš tai dar atstovėjus ant sienos kaip senais gerais laikais porą valandų, kas yra palyginti labai mažai) nustebino sovietų sąjungos atributika. Toks jausmas lyg būtum grįžęs 20m. atgal. Tokių blogų kelių nesu niekur matęs. Bent jau Lietuvoj galiu lažintis, kad tokių nėra 😉

Pakeliui sustojom užeigėlėj su štai tokiais bokalais. Ten valgiau barščius ir Kievo kotletą 🙂 Barščiai buvo dar visai nieko, bet Kievo kotletas labiau panašus į miltus įmestas vištienos gabalas. Už tai skonis visai nieko kaip už 5lt. Apskritai visoj Ukrainoj alkoholio ir cigarečių kainos mažesnės nei mūsų per pus, o kai kur ir daugiau. 🙂 Už barščius, duoną, Kievo kotletą ir alų sumokėjau tik 16lt. 🙂 Kieve aišku sunkiau rasti vietų kur gali pavalgyti tokiomis kainomis, bet įmanoma 😉 Nukrypstant nuo istorijos chronologijos – Kieve radom nerealiai skanias picas picerijoje Papa Džon. Jei kas bus rekomenduoju susirasti Bessarabskij Rinok (turgus) ir šone to pastato yra picerija. Nerealiai skanios, ne sausos ir tirštos picos (ne pabarstyta dėl kvapo ingridientų, o įdėta normaliai).

Atvažiavus į Kievą apsigyvenom viešbutyje Slavutič.

Kaip ir visur kitur, viduj beveik visur sovietų sąjunga, tų laikų baldai ir santechnika. Netgi keista kaip įmanoma taip ilgai išlaikyti visas tas senienas tiek metų 🙂

Nusiprausę po kelionės (Ukrainoj tuo metu buvo ~25-27 laipsnius šilumos, tai sukaitom autobuse) išlindom į centrą, pasivaikščioti. Tuo metu Kreščatike (pagr. miesto gatvė) vyko Gegužės 9d. parado repeticija. Atrodė tikrai įspūdingai ir didingai.

Besidairant gražių kadrų nepraslydo ir gražios ukrainietės

Apskritai žmonės ten tiesiog švyti savo paprastumu. Jaučiasi iš jų sklindantis paprastumas. Žmonės žino savo vertę ir nevaikšto užrietę nosis 🙂

Grįžtant prie moterų visai netgi susimąsčiau ieškoti žmonos ten. Gražios, paprastos ir pasak stereotipų šeimyniškos moterys 🙂

Mašinos gi mieste statomos visur. Nesvarbu ar tai šaligatvis ar kelias.

Grįžom anksti, nes kitą rytą reikėjo anksti keltis ir važiuoti į pačią Pripiatę. Porą valandų prasnaudus autobuse atsidūrėm prie pirmojo KPP “Ditiatki”.

Ukrainiečiai tiek paprasti, kad net nepasivargino užrašyti ženklą be klaidų 🙂 Ten užtrukom apie pusvalandį, kol milicininkas sutikrino visų pasų numerius su sąrašu ir tik tada praleido į 30km. pirmąją zoną. Kur dar yra gyvenančių žmonių.

Judant link Černobylio radiacijos lygis ne ką didesnis nei Vilniuje

Pačiam Černobylyje gyvena ~5000 žmonių. Mokslininkai ir kitokie darbininkai dirbantys elektrinėj ir ne tik. Gyvena tik bendrabučiuose, nes kiti pastatai apleisti kaip ir technika turinti didelį radiacijos lygį. Vandens vamzdynai išvedžioti virš žemės nes taip saugiau nei kasinėti užkrėstą žemę.

Apskritai radiacijos lygis didžiausias ten kur gamta, saugiausia pastatuose ir ant asfaltuotų paviršių. Nukrypstant – pačioj Pripiatėj apleistuose pastatuose toks pats radiacijos lygis kaip ir Vilniuje.

Pasiėmę gidą Černobylyje ir išklausius trumpą instruktažą (dėvėti kuo daugiau kūną dengiančius drabužius, per žolę nevaikščioti ir nesavivaliauti) pajudėjom link Pripiatės.

Aplink elektrinę radiacijos lygis buvo šiek tiek didesnis už normą 10-30 kartų 🙂

O štai ir pats reaktorius

Fotkint buvo leidžiama tiek iš vienos pusės. Todėl visi turi foto tik iš šitos pusės. Teritorija filmuojama, yra apsauga, geriau nejuokauti. Nes pasak gido vietiniai milicininkai protu nepasižymi ir jiems labai sunku ką nors įrodyti 🙂 100-150m. iki reaktoriaus radiacijos lygis ~7-9 µSv/h. Arčiau prieiti negalima, nes viskas užtverta tvorom, dygliuota viela ir filmuojama 🙂

Dirbančių žmonių nematėm, bet antras sarkofagas jau statomas, tik kažkaip vangiai.

Matėm tik porą apsauginių netoli parkavimo aikštelės kur stoja turistai.

Pasifotkinę prie reaktoriaus pajudėjom link apleisto miesto.

Kur kadaise gyveno žmonės ir viską metę paliko miestą. Visi daiktai buvo palikti, nes žmonėms buvo sakoma, kad evakuojama 3-5 dienom. Taigi žmonės pasiėmė tik keletą rūbų, pasus ir pinigus. Visa kita liko mieste. Nors ir daug kas po avarijos  buvo išgrobta visgi daug daiktų buvo numesti be minties, kad niekada daugiau nebegrįši.

Gegužės 1-ąją tais metais kai įvyko katastrofa turėjo atsidaryti atrakcionų parkas

Bet jis taip ir liko neatidarytas. Atrodo žiaurokai.

Didžiausias radiacijos lygis yra augaluose, žemėje ir metale. Ypatingai gerai radiaciją sugeria samanos. Vos metru aukščiau lygis normalus, pridėjus gi skaitliuką prie pat samanų lygis gerokai viršijamas. Kai kuriems čia pavyko užfiksuoti 13 µSv/h.

Ypač gerai atrodė sovietinė atributika ant kiekvieno kampo

Yra ir šių laikų atspalvių miestelyje

Laikas ten sustojo 1986.04.26

Mokykloje:

Gaila mūsų buvo tiek daug, kad tik tiek tespėjom pamatyti. Gidas sakė, geriausia važiuoti mažomis grupėmis, tada galima ten landžioti visą dieną ar netgi kelias iš eilės. Bet vis tiek pilni įspūdžių paliekam Pripiatę.

Ir pro Černobylį grįžtam į Kievą

Ten dar kitą dieną palandžiojam po antrojo pasaulinio karo muziejų

, palandžiojam po miestą,

prisivalgom dar kartą picų Papa Džon picerijoj ir paliekam Kievą pajudėdami link Lietuvos.

Buk socialus, pasidalink!
Patiko? Prenumeruok RSS!

One Response to “Černobylis”

  1. ruvi says:

    Labai įdomu, AČIŪ 🙂

Palik komentarą