May 11 2010

Savivertė

Category: Pezalaimop @ 10.02

Vieni vertę nusistato pagal kitų nuomonę ir kritiką 🙂 Ir tuomet žmonėms atrodo, kad jie žino savo vertę, bet iš tiesų ta vertė kuriama kitų ( ir netgi globaliai korporacijų pagalba). Ir štai sudėtingiausia atrasti ir suvokti savo vertę, kurią tu kuri pats viduje.

Kai atrandi ją, tuomet supranti, kad tam, kad būtum laimingas turi būti laimingas viduje. Nes nei aplinka, nei žmonės, nei daiktai nesukuria jos. Nebent tik jos dalį arba visišką surogatą 🙂

Vertės kuriamos norų pagalba. Tau sukuriamas noras ir pridedama jo vertė. Kuo daugiau į tai investuota tuo didesnė vertė to noro kuris tau tiesiog parduodamas. Ir tau atrodo, kad tu pats viso to nori, nors iš tiesų tai tik reklaminis triukas. Kurio pagalba prakišamas perteklius kuris pradėtas gaminti Amerikoj pirmoje praeito amžiaus pusėje. Nors industrializacija turėjo sumažinti žmonių darbo laiką, bet paėmus tą industrializaciją į blogas rankas tai virto darbo laiko padidėjimu ir pertekliaus gamyba. Kurį reikėjo kažkaip realizuoti. Tam buvo pasitelktos reklaminės priemonės, kad žmogui būtų sukuriamas noras turėti ir pageidautina geriau ir daugiau nei pas kaimyną. Taip buvo sukurtas esminis noras rungtyniauti ir lygintis. Ir vietoj to, kad žmonės rungtyniauti tobulindami save ir savo vidų, jie pradėjo investuoti save į išorę – į daiktus ir statusą.

Geroji viso šito reikalo pusė ta, kad daugumos žmonių laimės poreikis toks minimalus, kad jiems užtenka blizgučių ir statuso tuo pačiu viduje būnant visiškai nepažįstamu pačiam sau. Nes vos sustoji ir pradedi galvoti apie tai kas tu, ką turi viduje – išsigąsti. Tam labai tinka vienas eksperimentas. Atsisėdi vienas priešais veidrodį ir žiūri. Minutę, dvi, dešimt. Kas kiek ištveria. Po minutės atrodo, kad tai nesąmonė. Po dviejų atsiranda baimė, po penkių pradedi panikuoti ir nejaukiai jaustis. O tada išlenda labai įdomūs jausmai kurie tuno slopinami viduje 🙂 Tada sustoji, nes per daug baisu. 🙂 Per daug baisu susidurti su savimi. Tuo kurio niekas nepažįsta, netgi tu pats 🙂

Kas link blizgučių ir statuso. Tai kai kuriose sferose vis dar negaliu atsikratyti tų norų ir pasiduodu pagundoms 🙂 Tai kokį rūbą nusiperki tai daiktą nelabai reikalingą, bet fainą 🙂 Taip įdomiau – abiejuose pasauliuose gyveni ir derini juos tarpusavy 🙂 Galų gale laimės esmė yra tarp tų dviejų pasaulių tarpusavio harmonijos. Kuo jie arčiau vidurinės svarstyklių linijos, tuo žmogus laimingesnis.

Svarbiausia gi, kad jaustumeisi laimingas. Iš tikrųjų laimingas, o ne apgaudinėdamas save. Kokius metodus tam pasitelki tai tik tavo reikalas 🙂 Šiuo atveju manau visgi tikslas pateisina priemones.

Buk socialus, pasidalink!
Patiko? Prenumeruok RSS!

2 Responses to “Savivertė”

  1. Eugenijus says:

    Kalbant apie industrializaciją, puikiai aprašoma George Orwello knygoj “gyvulių ūkis”. Šiaip knygutė buvo parašyta antrojo pasaulinio karo metais, kaip protestas prieš sovietų Rusijos valdymo ypatumus ir pačio Stalino asmenybę. Esmė visos istorijos, kaip gyvuliai mėgina nuversti žmones, rengia revoliuciją, jiems pavyksta. Pradžioje visi laimingi, nes vyrauja lygybė, brolybė, niekas nevergauja. Bet bėgant laikui atsiranda lyderiai kurie perima žmonių vaidmenį, tačiau dar sugeba laviruoti po jų pačių sukurtas taisykles. Išsisukti ir mulkinti likusius bendruomenės narius. Prasideda industrializacija, visi turi dirbti dar daugiau, kad pasistatytų elektros šaltinį ir tai atliktų 70% jų darbo. Taip vyksta ir dabartiniame pasaulyje, visi nuo industrializacijos ir kapitalizmo laikų dirba greičiau, sunkiau, efektingiau. O visa tai tik iliuzija, kurioje mes brendame, kai kiti būriuoja jachtomis. Net po 100 metų egzistuojant tokiai sistemai/struktūrai laiko liks vis mažiau ir mažiau, visi stengsis kažką optimizuoti, panaudodami naujai uždirbtas minutes, galvodami, kad “kažkada” technologijos pasirūpins viskuo. Idėja ar dar vienas mulkinimas?
    Kalbant apie revoliuciją. Aš už. Bet kas po to? Visi didieji revoliucionieriai krito ir jų planai žlugo. Hitleris, Stalinas, Castro, Čegevara. Visi atėjo su trenksmu, revoliucija, tačiau gavę valdžią nežinojo kaip panaudoti piliečių jėgą, norint tapti stipresne tauta. Žudynės, genocidas, nuolatinis nepriteklius. Tik patirdamas, gali iš to kažko pasimokyti: tai duoda gerus ar blogus dalykus, įvertinti pasėkmes. Diktatūra, demokratija, anarchija. Nei viena iš šių doktrinų ar jų atšakos nėra idealios. Nes tokios paprasčiausiai kol kas nėra. Jei ji būtų, ankstesnės nebūtų griuvusios. Istorija nėra ilga, tačiau ji puikiai matoma. Kapitalizmas, laisvieji mainai ir rinkos – tik laiko klausimas, tai taps istorijos vadovėlių medžiaga ateinančioms kartoms, kaip neo kanibalizmas arba korporacinė/kapitalistinė demokratija taps visuotine norma ir etalonu amžiams.

    • mop says:

      Nuostabus komentaras. Parodei man tą pusę kurios nepastebėjau rašydamas 🙂 Anyway šitam gyvenime pamatysim daug, visko įdomaus, sudėtingo ir sunkaus, bet manau, kad visada rasim būdų praslysti 🙂

Palik komentarą