mop » Kino vino ir domino

Rytais

mop — Thu, 15 Jul 2010 06:48:59 +0000

Vingiuojant po miestą, dviračiu, ryte, karšta, šypsena užmaukšlinta ant veido. Pririedėjus darbą nuotaika tokia puiki, kad vos nepradedu juoktis Lėtai ir vingiai, ausinėse:

www.youtube.com/watch?v=QARVQwhzQj4

Černobylis

mop — Tue, 11 May 2010 09:45:27 +0000

Sekmadienį grįžau iš kelionės po Černobylį, Pripiatę ir Kievą. Straipsnyje bus daug foto ir pasakojimų. Kam įdomu skaitom toliau.Taigi viskas prasidėjo nuo to, kad kažkada prieš 4-6m. žiūrinėjau internete vienos merginos fotoataskaitą iš Pripiatės. Jos tėvas buvo kažkoks karininkas kuris jai suveikė leidimą į zoną ir ji viena ant motociklo apsiginklavusi fotiku nuvažiavo ten. Tas mane tiek užkabino, kad pradėjau domėtis kaip ir man visą tai pamatyti. Prisiminiau apie tai tik rudenį. Na ir po naujų metų taip sutapo, kad kažkaip bendradarbis pradėjo organizuoti kelionę į ten, nes sužinojo, kad yra tokia įmonė (tourchernobyl.com) kuri organizuoja ekskursijas po Pripiatę. Neilgai mąstę pradėjom rinkti norinčius. Pradžioj buvom gal 8iese ir galvojom nuomotis busiką. Tada prisirinko žmonių dviems busikams. Galiausiai surinkom chebrą iš 45 žmonių. Išsinuomavom didžiulį autobusą ir gegužės 5 vakare pajudėjom link Ukrainos.

Kelionė per Lenkiją buvo gana varginanti, nes nesisekė man miegoti autobuse kažkaip. Ryte gi įvažiavus į Ukrainą (prieš tai dar atstovėjus ant sienos kaip senais gerais laikais porą valandų, kas yra palyginti labai mažai) nustebino sovietų sąjungos atributika. Toks jausmas lyg būtum grįžęs 20m. atgal. Tokių blogų kelių nesu niekur matęs. Bent jau Lietuvoj galiu lažintis, kad tokių nėra

Pakeliui sustojom užeigėlėj su štai tokiais bokalais. Ten valgiau barščius ir Kievo kotletą Barščiai buvo dar visai nieko, bet Kievo kotletas labiau panašus į miltus įmestas vištienos gabalas. Už tai skonis visai nieko kaip už 5lt. Apskritai visoj Ukrainoj alkoholio ir cigarečių kainos mažesnės nei mūsų per pus, o kai kur ir daugiau. Už barščius, duoną, Kievo kotletą ir alų sumokėjau tik 16lt. Kieve aišku sunkiau rasti vietų kur gali pavalgyti tokiomis kainomis, bet įmanoma Nukrypstant nuo istorijos chronologijos – Kieve radom nerealiai skanias picas picerijoje Papa Džon. Jei kas bus rekomenduoju susirasti Bessarabskij Rinok (turgus) ir šone to pastato yra picerija. Nerealiai skanios, ne sausos ir tirštos picos (ne pabarstyta dėl kvapo ingridientų, o įdėta normaliai).

Atvažiavus į Kievą apsigyvenom viešbutyje Slavutič.

Kaip ir visur kitur, viduj beveik visur sovietų sąjunga, tų laikų baldai ir santechnika. Netgi keista kaip įmanoma taip ilgai išlaikyti visas tas senienas tiek metų

Nusiprausę po kelionės (Ukrainoj tuo metu buvo ~25-27 laipsnius šilumos, tai sukaitom autobuse) išlindom į centrą, pasivaikščioti. Tuo metu Kreščatike (pagr. miesto gatvė) vyko Gegužės 9d. parado repeticija. Atrodė tikrai įspūdingai ir didingai.

Besidairant gražių kadrų nepraslydo ir gražios ukrainietės

Apskritai žmonės ten tiesiog švyti savo paprastumu. Jaučiasi iš jų sklindantis paprastumas. Žmonės žino savo vertę ir nevaikšto užrietę nosis

Grįžtant prie moterų visai netgi susimąsčiau ieškoti žmonos ten. Gražios, paprastos ir pasak stereotipų šeimyniškos moterys

Mašinos gi mieste statomos visur. Nesvarbu ar tai šaligatvis ar kelias.

Grįžom anksti, nes kitą rytą reikėjo anksti keltis ir važiuoti į pačią Pripiatę. Porą valandų prasnaudus autobuse atsidūrėm prie pirmojo KPP “Ditiatki”.

Ukrainiečiai tiek paprasti, kad net nepasivargino užrašyti ženklą be klaidų Ten užtrukom apie pusvalandį, kol milicininkas sutikrino visų pasų numerius su sąrašu ir tik tada praleido į 30km. pirmąją zoną. Kur dar yra gyvenančių žmonių.

Judant link Černobylio radiacijos lygis ne ką didesnis nei Vilniuje

Pačiam Černobylyje gyvena ~5000 žmonių. Mokslininkai ir kitokie darbininkai dirbantys elektrinėj ir ne tik. Gyvena tik bendrabučiuose, nes kiti pastatai apleisti kaip ir technika turinti didelį radiacijos lygį. Vandens vamzdynai išvedžioti virš žemės nes taip saugiau nei kasinėti užkrėstą žemę.

Apskritai radiacijos lygis didžiausias ten kur gamta, saugiausia pastatuose ir ant asfaltuotų paviršių. Nukrypstant – pačioj Pripiatėj apleistuose pastatuose toks pats radiacijos lygis kaip ir Vilniuje.

Pasiėmę gidą Černobylyje ir išklausius trumpą instruktažą (dėvėti kuo daugiau kūną dengiančius drabužius, per žolę nevaikščioti ir nesavivaliauti) pajudėjom link Pripiatės.

Aplink elektrinę radiacijos lygis buvo šiek tiek didesnis už normą 10-30 kartų

O štai ir pats reaktorius

Fotkint buvo leidžiama tiek iš vienos pusės. Todėl visi turi foto tik iš šitos pusės. Teritorija filmuojama, yra apsauga, geriau nejuokauti. Nes pasak gido vietiniai milicininkai protu nepasižymi ir jiems labai sunku ką nors įrodyti 100-150m. iki reaktoriaus radiacijos lygis ~7-9 µSv/h. Arčiau prieiti negalima, nes viskas užtverta tvorom, dygliuota viela ir filmuojama

Dirbančių žmonių nematėm, bet antras sarkofagas jau statomas, tik kažkaip vangiai.

Matėm tik porą apsauginių netoli parkavimo aikštelės kur stoja turistai.

Pasifotkinę prie reaktoriaus pajudėjom link apleisto miesto.

Kur kadaise gyveno žmonės ir viską metę paliko miestą. Visi daiktai buvo palikti, nes žmonėms buvo sakoma, kad evakuojama 3-5 dienom. Taigi žmonės pasiėmė tik keletą rūbų, pasus ir pinigus. Visa kita liko mieste. Nors ir daug kas po avarijos buvo išgrobta visgi daug daiktų buvo numesti be minties, kad niekada daugiau nebegrįši.

Gegužės 1-ąją tais metais kai įvyko katastrofa turėjo atsidaryti atrakcionų parkas

Bet jis taip ir liko neatidarytas. Atrodo žiaurokai.

Didžiausias radiacijos lygis yra augaluose, žemėje ir metale. Ypatingai gerai radiaciją sugeria samanos. Vos metru aukščiau lygis normalus, pridėjus gi skaitliuką prie pat samanų lygis gerokai viršijamas. Kai kuriems čia pavyko užfiksuoti 13 µSv/h.

Ypač gerai atrodė sovietinė atributika ant kiekvieno kampo

Yra ir šių laikų atspalvių miestelyje

Laikas ten sustojo 1986.04.26

Mokykloje:

Gaila mūsų buvo tiek daug, kad tik tiek tespėjom pamatyti. Gidas sakė, geriausia važiuoti mažomis grupėmis, tada galima ten landžioti visą dieną ar netgi kelias iš eilės. Bet vis tiek pilni įspūdžių paliekam Pripiatę.

Ir pro Černobylį grįžtam į Kievą

Ten dar kitą dieną palandžiojam po antrojo pasaulinio karo muziejų

, palandžiojam po miestą,

prisivalgom dar kartą picų Papa Džon picerijoj ir paliekam Kievą pajudėdami link Lietuvos.

Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis – tik „didžiojo įvykio“ pradžia? (video) | 15min.lt

mop — Tue, 20 Apr 2010 20:17:29 +0000

Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis – tik „didžiojo įvykio“ pradžia? (video) | 15min.lt.

“Per pastarąsias porą dienų Katlos ungnikalnio aktyvumas padidėjo 200 proc. Tai faktas, dėl kurio jaudintis turėtų ne tik Islandijos, bet ir viso pasaulio gyventojai. Smogas, badas ir potyvniai – tai tik kelios paskutiniojo Katlos išsiveržimo pasekmės.”

Aš gi sakau čia prasideda linksmybės.

Представление начинается, занимайте места господа.

Baisu, bet įdomu. Baisiai įdomu kas gi čia bus toliau per ateinančius 5m. Bet manau visi busim labai įdomių istorinių įvykių liudininkai. Baisių, tragiškų, bet įdomių įvykių. Apie kuriuos rašys istorijos vadovėliuose. Jeigu bus kas nors kas rašys Svarbu iš viso to pasiimti kažką teigiamo, kažko išmokti ir keistis pagal force majeure aplinkybes, kurių deja negalim įtakoti. Nors vėl gi kaip pažiūrėsi. Jeigu žemę skaityti kaip Gają, gyvą mąstančią būtybę tuomet viskas aišku Kerštas už paklydimus ir neišmanimą kaip reikia elgtis su gamta. Na tai pirmyn keptis popkornus ir užimti vietas ant sofos kur sėdi visa american dream.

Nature by numbers

mop — Fri, 02 Apr 2010 13:29:25 +0000

Nuostabūs vaizdai su nuostabia muzika parodantys, kad viskas gamtoje matematiškai susiję

Nature by Numbers from Cristóbal Vila on Vimeo.

Birštonas

mop — Tue, 30 Mar 2010 19:18:25 +0000

Taigi, kaip ir žadėjau rašau apie įspūdžius Birštone. Šiek tiek nustebino, kad beveik visi viešbučiai buvo full, negalvojau, kad pas mus taip mėgiamas jazz’as. Ką gi radom laisvą kambarį Sonatoj ir šeštadienį ryte ilgai nelaukę pajudėjom link Birštono. Kelias neprailgo, nes gan vingiuotas ir kalnuotas. Toj vietoj kur buvo ženklas 50 ir duobėta tikrai nelabai daugiau ir pavažiuosi – duobės kvadratinio metro dydžio ir gana gilios Anyway atsidūrėm Birštone, prie slidinėjimo trasos kažkodėl GPS’as mus norėjo nuvežti per pėsčiųjų taką. Sonatą radom be didesnių problemų, visgi ženklinimas keliuose tikrai svarbus dalykas. Nuotraukose viskas atrodė gerokai geriau nei realybėj. Yra ten prie ko prisikabinti, bet kaip už tokią kambario kainą (180lt. dvivietis su pusryčiais) tikrai likau patenkintas O dar kai jam session’ų palapinė buvo prie pat viešbučio tai visai nuostabu Iš fotkių kažkodėl tulpės gydykla man pasirodė geresnė todėl procedūras užsisakinėjom ten. Aš pasiėmiau Kunigaikščio Dieną, į ką įeina hidromasažas, kūno ir veido pilingas ir lengvas masažas Nukulniavęs iki tulpės susimokėjau, mane nusiuntė link hidromasažo. Kas nežino tai papasakosiu Hidromasažas tai vonia su srovėm kurioje guli arba vartaisi kaip ta patinka ir viskas dar pribėrė kažkokio žalio dumblo, darbuotoja pasakė, kad į kvapą nekreipčiau dėmesio, nes jis niekam nepatinka, nors man jis visai patiko. Nukrypstant nuo temos pastebėjau vieną dalyką, arba tokia rinkodara Birštone, arba vietiniai žmonės tokie. Sukalbami, noriai bendraujantys, jaučiasi mažesnis privačios erdvės perimetras Tas man patiko. Nesijaučia to “ne mano reikalas”, kuris juntamas Vilniuje aptarnavimo sferoje Pats hidromasažas nenustebino, panašiai kai jacuzzi. Kas link pilingo ir masažo, moteriškė pakliuvo faina ir bendraujanti. Papasakojo daug įdomių dalykų iš savo gyvenimo. Man visada būna įdomu kodėl žmonės dirba tai ką dirba, kodėl pasirenka tą darbą, kaip prieina iki jo ir pan. Kadangi gydyklose gali dirbti tik medikai, taigi ji baigusi medicinos mokyklą dirbo ligoninėj Kaune, po to ištekėjusi atsikraustė į Balbieriškį todėl ir dabar gydyklose. Nepatiko vienas dalykas – skubėjimas. Viskas buvo daroma paskubomis ir turbūt žvilgčiojant į laikrodį (gulėjau užsimerkęs ir meditavau). Bet tai nelabai trukdė nes nukreipiau savo dėmesį į malonumą gulėti ir būti masažuojamam Beveik išskridau, bet kadangi bendravom su masažiste tai nelabai galėjau pilnumoj atsijungti, bet šiaip užskaitau masažą. Gal kiek trūksta kokybės, bet šiaip faina buvo.

Jazz’as. Šeštadieniui bilietų negavom, buvo visi išpirkti. Tai paklausėm Sonatos restorane Stewart’o prie alaus. Po to netgi susimasčiau, kad gal visai norėčiau į jo koncertą, nes iki šiol galvojau, kad jis kokį tai šūdiną roką groja, pasirodo klydau Maistas Sonatos restorane tikrai skanus, bent jau kepsniai ir steikai tikrai skanūs. Kas link pusryčių tai kitą kartą jų neimčiau, nes už 15lt. galima tikrai ką nors skaniau suvartoti nei porą blynelių keptų turbūt fritiūrinėj ir kavos. Taigi pusryčiams minusas. Į jam’ą irgi nėjom, nes ryte reikėjo anksti keltis ir eiti į baseiną Versmėj. O rinktis žmonės į jam’ą pradėjo ~1 tik, todėl bandėm miegoti, nors už lango gerai girdėjosi jazz’o garsai. Kitą kartą geriau paaukosiu baseiną ir pusryčius, bet į jam’ą nueisiu Čia truputį failinom. Baseinas versmėj? Purvina Na nepurviniau nei kokiam impulse, bet purvinoka Bet man tai netrukdo, Maroke ir ne tokios antisanitarijos esu matęs Gerai, grįžtam prie jazz’o. 13h koncertas ne itin sužavėjo, nebent tik latviai patiko su soliste J. Gulbė. Pats linksmumas prasidėjo 18h. Tikrai gerai pagrojo NICKO ŠVARCO IR AURELIJAUS ŠČIUKOS KVARTETAS ir KĘSTUČIO VAIGINIO KVARTETAS
Iš antrųjų ypač patiko kontrabosininkas ir bugnininkas. Bet šiaip jau ne tokį jazz’ą mėgstu. Vietomis buvo per daug dudų, vietomis per daug nusigrota solo. Bet overall užskaitau. Tik gaila grįžau iš kelionės pavargęs ir dar iš naujo peršalęs, o gal tiksliau nepasveikęs Į Birštoną antrą kartą gal važiuočiau vasarą, ir ilgiau nei dviem dienom. Į gydyklas eičiau tik į masažus

Įsikūnijimas

mop — Wed, 10 Mar 2010 08:53:24 +0000

Vis dar

Įdomu kiek dar šitas filmas išliks populiarus.

Kitas Kampas

mop — Wed, 10 Mar 2010 08:20:34 +0000

Vakar nuostabiai praleidau vakarą žiūrėdamas spektaklį “Kitas Kampas”. Kas dar nežino tai improvizacijų šou. Panašiai kaip buvo (gal dar yra, teliko taigi nežiūriu ) laida “Pagauk kampą”. Aktoriai super pasiruošę buvo, kai kuriose vietose susiėmęs už pilvo klykiau, kai kur buvo nedatempta, bet tai visiškai atleistina, nes improvizuota tikrai puikiai ir ne šiaip sau

Na aišku svarbiausia buvo, kad vaidino mano slaptoji meilė R. Valiukaitė Nedzinskas gerai pasirodė, prieš tai nebuvau jo matęs Glušajevas ir Bružas tai buvo “na vysote” kaip sakant Žodžiu nuostabiai praleidau vakarą. Dar tiesą prieš tai ragavau vakarienės “Tres Mexicanos”. Interjeras gal kiek kebabinis (bet nemanau, kad ko geresnio gali tikėtis pačioj Meksikoj), bet maistas tikrai labai skanus, būtinai eisiu dar ragauti kitų patiekalų Grįžtant vėl prie spektaklio – būtinai nueikit, jei norit pasijuokti iš širdies.

Religulous ir religija

mop — Tue, 08 Dec 2009 19:17:03 +0000

Nuo mažens buvau pratinamas paisyti krikščioniškų normų, netgi esu krikštytas, bet visada abejojau ir klausinėjau tokių dalykų kaip “kas nusprendė, kad Dievas yra?”, “kodėl tai nėra įrodyta moksliškai” ir pan. Visada tuo abejojau ir dabar netikiu. Ypač po to kai pažiūrėjęs ne vieną filmą apie tai supratau, kad visos religijos atėjo iš vienos ar kelių labai senų religijų, tik buvo perrašytos, adaptuotos tam laikotarpiui. Kiek Dievų gimė gruodžio 25d. ir daug daug panašių sutapimų. Užtenka pažiūrėti filmą zeitgeist kur labai gražiai išdėstoma religijų raida ir panašumai: pirma, antra ir trečia dalys. Dabar gi pažiūrėjęs filmą “Religulous” prisiminiau kaip mano tikybos mokytoja ir kiti tikintieji su kuriais bandydavau ginčytis imdavo nervintis ir viską neigti, galiausiai išvadindami mane provokatoriumi ir pabėgdami nuo diskusijų, nes dažniausiai tiesiog užpildavau juos klausimais, o paaugęs ir argumentais. Iki šiol stebina, kodėl tikinčio žmogaus paklausus ko nors apie jo pasirinktą tikėjimą, jam nežinant atsakymo jis susimėto ir bėga nuo klausimo. Gal tiesiog labai baisu priimti tiesą ir pripažinti, kad Adamas ir Ieva prieš 5000m. ir kalbanti gyvatė yra tik bullshit ir pasaka vaikams gąsdinti, kad petriukas nesugalvotų aiškintis paskirties to ką turi tarp kojų su maryte, o tiksliau bijotų savo natūralių instinktų ir savo prigimties. Mano nuomonė apie bet kurią religiją (buvusią, esamą, busimą) yra tokia, kad visa tai yra tiesiog puiki valdymo ir manipuliavimo priemonė skirta tiems žmonėms kurie netiki savimi. Nes taip jau yra, kad žmogui nuo prigimties norisi kažkuo tikėti, į kažką atsiremti sunkiu momentu, kažkieno paprašyti pagalbos kai pats nežino išeities. Todėl tie kurie nežino kuo tikėti arba nenori tikėti savimi, renkasi tikėti kažkieno sukurtais idolais ir stabukais. Bet tiems kas visą tai sukūrė tik tiek neužtenka, prie viso to jie sukūrė dar ir puikią motyvacijos sistemą, kurį motyvuoja žmogų ne skatindama, o baugindama. “nedaryk to ir ano, kitaip Dievas nubaus”, “netikėsi pateksi į pragarą” ir t.t. ir pan. Taip išeina, kad ir ką bedarytum šiukštu nepadaryti ko nors, kad tik nenubaustų Dievas. Gal ir gerai, jei dalis tų taisyklių laikosi ir bent jau taip yra sukalbami, valdomi ir prižiūrimi. Visada vaikystėj stebėdavausi kodėl močiutė kuri bažnyčioj neša paskutinius pinigėlius į dėžutę gyventi geriau nepradeda, o tėvas niekam nieko nenešdamas ir vėl nuperka naują žaislą. Visada galvodavau kodėl tokia neteisybė, kad to močiutės tokios nelaimingos ir piktos veiduose.

Grįžtant prie tos tikinčiųjų susierzinimo ir bėgimo nuo klausimų temos. Penktadienį teko bendrauti su viena mergina. Ji tikinti – aš ne. Visai įdomi diskusija gavosi. Ji tvirtino, kad biblija parašyta Jėzaus. Ir kad ten viskas yra tiesa. Juokingiausia tai, kad bet kam paneigus bet kurią iš tų “tiesų” visi tikintieji atsako miglotai kažką “ne, tik tai kas ten parašyta tiesa”, “tu tiesiog nesupranti”, “maža kas yra įrodyta” ir t.t. Kodėl jokia tiesa negrindžiama argumentais? Tik tuščiais svaičiojimais ir miglotais veblenimais. Kažkada teko diskutuoti su drauge tomis religinėmis temomis. Aš jai sakiau, kad žmogui neįmanoma levituoti, ji tvirtino priešingai ir sakėsi tikinti, kad žmogus gali levituoti. Sakau, bet juk nėra įrodyta ir pan. Ir apskritai fiziškai tai neįmanoma. Ji gi atšovė, kad tai kalba mano protas, o tam, kad tikėti reikia “jausti”, o ne “žinoti”. Štai ir miglotas “taškas” diskusijoje. Po kurio nebėra nei jėgų nei noro ieškoti tiesos.

Ok tarkim, kad visa tai yra tiesa ir žemė atsirado prieš 5000m. Dievui ją sukūrus ir pan. O ką tada reiškia visi atradimai apie daug senesnius laikus ir t.t.? Gerai jeigu tai paneigia atradimus. Tada kaip katalikai paneigtų visus kitus tikėjimus? Juk tie kurie tiki kitais Dievais, Dievybėmis ar daugeliu Dievų galvoja, kad tik jie teisūs. Skaičiau pas ruvi gerą straipsnį apie simoroną ir, kad žmonės būna nelaimingi, nes jie save įspraudžia į rėmus. Na o tikintieji, besąlygiškai argi neįspraudžia savęs į rėmus? Juk jie priima tik vieną tiesą. Jie nesako “mes nežinom kaip buvo iš tiesų, todėl negaliu pasakyti”. Jie gi sako “Dievas viską sukūrė, o tu tamsuolį papulsi į pragarą” arba dar geriau “melsiuosi už tave, kad patikėtum”. Melstis už mane? Kad patikėčiau? Kuo? Kažkieno sugalvota ar pasirinkta tiesa? Nu jau tik šitų nesąmonių nereikia. Būtų įdomu rasti tikrai protingą tikintį žmogų, kuris žinotų daug teorijos ir apskritai gerai išmanytų savo tikėjimą, tam, kad galėčiau jam užduoti klausimus, kad galėčiau su juo diskutuoti ir, kad nebėgtų jis nuo kiekvieno klausimo atsakydamas “Dievo keliai yra aukščiau už mus ir mes nesuprantam kodėl jis elgiasi taip”. Nemažai minčių pasisėmiau iš šito filmo “Religulous”. Tiesiog labai gerai apibendrino mano visada keliamus klausimus religijai. Tikrai vertas dėmesio filmas, ypač tikintiesiems, o tuo labiau fanatiškai tikintiems. Norėčiau, kad užvirtų diskusija ir prasidėtų komentarų karas. Bet vargu ar kas nors iš tikinčiųjų numes bent vieną logišką arba realų argumentą religijos (bet kurios) naudai. Dar gi prisiminiau vieną labai populiarų atsakymą į daugelį klausimų “aš neprivalau tau nieko įrodinėti”. O gal tu nori man įrodyti?

The Mill

mop — Tue, 10 Nov 2009 12:22:35 +0000

Showreel The Mill 2010 from sylvain Decalogne on Vimeo.

Tai kas primena paauglystę

mop — Wed, 21 Oct 2009 17:12:20 +0000

SCATTERED PIXEL from VS Team on Vimeo.