Puslapiai: Atgal 1 2 3 4 Pirmyn

Mar 10 2010

Kitas Kampas

Category: Kino vino ir dominomop @ 11.20

Vakar nuostabiai praleidau vakarą žiūrėdamas spektaklį “Kitas Kampas”. Kas dar nežino tai improvizacijų šou. Panašiai kaip buvo (gal dar yra, teliko taigi nežiūriu ;)) laida “Pagauk kampą”. Aktoriai super pasiruošę buvo, kai kuriose vietose susiėmęs už pilvo klykiau, kai kur buvo nedatempta, bet tai visiškai atleistina, nes improvizuota tikrai puikiai ir ne šiaip sau 🙂

Na aišku svarbiausia buvo, kad vaidino mano slaptoji meilė R. Valiukaitė 😉 Nedzinskas gerai pasirodė, prieš tai nebuvau jo matęs 🙂 Glušajevas ir Bružas tai buvo “na vysote” kaip sakant 😉 Žodžiu nuostabiai praleidau vakarą. Dar tiesą prieš tai ragavau vakarienės “Tres Mexicanos”. Interjeras gal kiek kebabinis (bet nemanau, kad ko geresnio gali tikėtis pačioj Meksikoj), bet maistas tikrai labai skanus, būtinai eisiu dar ragauti kitų patiekalų 🙂 Grįžtant vėl prie spektaklio – būtinai nueikit, jei norit pasijuokti iš širdies. 😉


Dec 08 2009

Religulous ir religija

Category: Kino vino ir domino,Pezalaimop @ 22.17

Nuo mažens buvau pratinamas paisyti krikščioniškų normų, netgi esu krikštytas, bet visada abejojau ir klausinėjau tokių dalykų kaip “kas nusprendė, kad Dievas yra?”, “kodėl tai nėra įrodyta moksliškai” ir pan. Visada tuo abejojau ir dabar netikiu. Ypač po to kai pažiūrėjęs ne vieną filmą apie tai supratau, kad visos religijos atėjo iš vienos ar kelių labai senų religijų, tik buvo perrašytos, adaptuotos tam laikotarpiui. Kiek Dievų gimė gruodžio 25d. ir daug daug panašių sutapimų. Užtenka pažiūrėti filmą zeitgeist kur labai gražiai išdėstoma religijų raida ir panašumai: pirma, antra ir trečia dalys. Dabar gi pažiūrėjęs filmą “Religulous” prisiminiau kaip mano tikybos mokytoja ir kiti tikintieji su kuriais bandydavau ginčytis imdavo nervintis ir viską neigti, galiausiai išvadindami mane provokatoriumi ir pabėgdami nuo diskusijų, nes dažniausiai tiesiog užpildavau juos klausimais, o paaugęs ir argumentais. Iki šiol stebina, kodėl tikinčio žmogaus paklausus ko nors apie jo pasirinktą tikėjimą, jam nežinant atsakymo jis susimėto ir bėga nuo klausimo. Gal tiesiog labai baisu priimti tiesą ir pripažinti, kad Adamas ir Ieva prieš 5000m. ir kalbanti gyvatė yra tik bullshit ir pasaka vaikams gąsdinti, kad petriukas nesugalvotų aiškintis paskirties to ką turi tarp kojų su maryte, o tiksliau bijotų savo natūralių instinktų ir savo prigimties. Mano nuomonė apie bet kurią religiją (buvusią, esamą, busimą) yra tokia, kad visa tai yra tiesiog puiki valdymo ir manipuliavimo priemonė skirta tiems žmonėms kurie netiki savimi. Nes taip jau yra, kad žmogui nuo prigimties norisi kažkuo tikėti, į kažką atsiremti sunkiu momentu, kažkieno paprašyti pagalbos kai pats nežino išeities. Todėl tie kurie nežino kuo tikėti arba nenori tikėti savimi, renkasi tikėti kažkieno sukurtais idolais ir stabukais. Bet tiems kas visą tai sukūrė tik tiek neužtenka, prie viso to jie sukūrė dar ir puikią motyvacijos sistemą, kurį motyvuoja žmogų ne skatindama, o baugindama. “nedaryk to ir ano, kitaip Dievas nubaus”, “netikėsi pateksi į pragarą” ir t.t. ir pan. Taip išeina, kad ir ką bedarytum šiukštu nepadaryti ko nors, kad tik nenubaustų Dievas. Gal ir gerai, jei dalis tų taisyklių laikosi ir bent jau taip yra sukalbami, valdomi ir prižiūrimi. Visada vaikystėj stebėdavausi kodėl močiutė kuri bažnyčioj neša paskutinius pinigėlius į dėžutę gyventi geriau nepradeda, o tėvas niekam nieko nenešdamas ir vėl nuperka naują žaislą. Visada galvodavau kodėl tokia neteisybė, kad to močiutės tokios nelaimingos ir piktos veiduose.

Grįžtant prie tos tikinčiųjų susierzinimo ir bėgimo nuo klausimų temos. Penktadienį teko bendrauti su viena mergina. Ji tikinti – aš ne. Visai įdomi diskusija gavosi. Ji tvirtino, kad biblija parašyta Jėzaus. Ir kad ten viskas yra tiesa. Juokingiausia tai, kad bet kam paneigus bet kurią iš tų “tiesų” visi tikintieji atsako miglotai kažką “ne, tik tai kas ten parašyta tiesa”, “tu tiesiog nesupranti”, “maža kas yra įrodyta” ir t.t. Kodėl jokia tiesa negrindžiama argumentais? Tik tuščiais svaičiojimais ir miglotais veblenimais. Kažkada teko diskutuoti su drauge tomis religinėmis temomis. Aš jai sakiau, kad žmogui neįmanoma levituoti, ji tvirtino priešingai ir sakėsi tikinti, kad žmogus gali levituoti. Sakau, bet juk nėra įrodyta ir pan. Ir apskritai fiziškai tai neįmanoma. Ji gi atšovė, kad tai kalba mano protas, o tam, kad tikėti reikia “jausti”, o ne “žinoti”. Štai ir miglotas “taškas” diskusijoje. Po kurio nebėra nei jėgų nei noro ieškoti tiesos.

Ok tarkim, kad visa tai yra tiesa ir žemė atsirado prieš 5000m. Dievui ją sukūrus ir pan. O ką tada reiškia visi atradimai apie daug senesnius laikus ir t.t.? Gerai jeigu tai paneigia atradimus. Tada kaip katalikai paneigtų visus kitus tikėjimus? Juk tie kurie tiki kitais Dievais, Dievybėmis ar daugeliu Dievų galvoja, kad tik jie teisūs. Skaičiau pas ruvi gerą straipsnį apie simoroną ir, kad žmonės būna nelaimingi, nes jie save įspraudžia į rėmus. Na o tikintieji, besąlygiškai argi neįspraudžia savęs į rėmus? Juk jie priima tik vieną tiesą. Jie nesako “mes nežinom kaip buvo iš tiesų, todėl negaliu pasakyti”. Jie gi sako “Dievas viską sukūrė, o tu tamsuolį papulsi į pragarą” arba dar geriau “melsiuosi už tave, kad patikėtum”. Melstis už mane? Kad patikėčiau? Kuo? Kažkieno sugalvota ar pasirinkta tiesa? Nu jau tik šitų nesąmonių nereikia. Būtų įdomu rasti tikrai protingą tikintį žmogų, kuris žinotų daug teorijos ir apskritai gerai išmanytų savo tikėjimą, tam, kad galėčiau jam užduoti klausimus, kad galėčiau su juo diskutuoti ir, kad nebėgtų jis nuo kiekvieno klausimo atsakydamas “Dievo keliai yra aukščiau už mus ir mes nesuprantam kodėl jis elgiasi taip”. Nemažai minčių pasisėmiau iš šito filmo “Religulous”. Tiesiog labai gerai apibendrino mano visada keliamus klausimus religijai. Tikrai vertas dėmesio filmas, ypač tikintiesiems, o tuo labiau fanatiškai tikintiems. Norėčiau, kad užvirtų diskusija ir prasidėtų komentarų karas. Bet vargu ar kas nors iš tikinčiųjų numes bent vieną logišką arba realų argumentą religijos (bet kurios) naudai. Dar gi prisiminiau vieną labai populiarų atsakymą į daugelį klausimų “aš neprivalau tau nieko įrodinėti”. O gal tu nori man įrodyti?


Nov 10 2009

The Mill

Category: Kino vino ir dominomop @ 15.22

Showreel The Mill 2010 from sylvain Decalogne on Vimeo.


Oct 21 2009

Tai kas primena paauglystę

Category: Kino vino ir dominomop @ 20.12

SCATTERED PIXEL from VS Team on Vimeo.


Oct 21 2009

Egypt and Lebanon

Category: Kino vino ir dominomop @ 15.52

Labai gražus filmukas filmuotas su canon 5D apie Egiptą ir Libaną:

Egypt / Lebanon Montage from Khalid Mohtaseb on Vimeo.


Sep 29 2009

Riding High

Category: Kino vino ir domino,Muzikamuzikamop @ 14.56

Fainas filmukas su fainu gabalu 😉 Gaila vasara jau į pabaigą ir nelabai būna progų vakarais važinėtis visą vakarą su dviračiu 🙁

Riding High from 13thWitness™ on Vimeo.


Aug 11 2009

Audioriver

Category: Kino vino ir domino,Muzikamuzikamop @ 00.17

Nu ką, witamy v Litve, tfu t.y. sveiki sugrįžę 🙂 Vakar neturėjau nei jėgų nei noro nei laiko rašyti ką nors apie festą. Nu tai ką, penktadienį ryte pajudėjom link Plock’o. GPS’as rodė 538km. Kavos statoile, zlotų parex’e ir į trasą. Per Lietuvą tiesiog perskriejom, tiksliau daskridom iki Druskininkų, kažkodėl GPS’as rodė važiuoti pro juos. Nu tai užsukom pavalgyt į Sicilia picų. Na ir toliau pajudėjom, privažiuojam kažkokią neaiškią sieną netoli Druskininkų, šlagbaumas, pasieniečiai vaikšto, galvoju wtf. Nuo kada čia tokia tvarka, taigi ES. Privažiuoju naglai prie šlagbaumo ir laukiu kol atidarys, prieina pasienietis ir klausia ar mus jau patikrino, sakau ne. Paprašo dokų – duodu. Sako kur važiuojat? Sakau į Lenkiją, žiūri jis į mane, sakau į Plocką, sako čia siena su Baltarusija apsisukinėt ir važiuokit pro Lazdijus 🙂 Nu toks šioks fail’as, bet nieko, važiuojam pro Lazdijus. Niekas nesustabdo ir nepatikrina, vadinasi jei pilna bagažinė kontrabandos tai būtume pravežę 🙂 Važiavimas per Lenkiją tai čia vaabše atskira tema su savo niuansais ir istorijom. Miestai, miesteliai ir kaimeliai kas kelioliką km. Kur patartina pristabdyti iki 60, nes kitaip susimokėsi. Bet iki pat Plocko tik vienoj vietoj matavo greitį. Žodžiu kažkaip atvažiavom, vėlokai, apie 20h. Iš karto susitikom lietuvių keletą grupelių, nu ir nuvarėm tyrinėti aplinką. Labai stebino plikagalvių kiekis net pačioj pradžioj festo. Bet daugumos veidai visgi pozityvūs tai nekreipėm dėmesio. Iš pat pradžių viskas atrodė labai šventiška ir faina (ko nepasakyčiau antrą dieną). Nemažai gražių panų, daugiau bent jau nei pas mus open-airuose, nors aš nesu buvęs Lietuvoj tokiuose kaip saulės smūgis ir pan. nes panašu, kad liaudis tokio paties lygio. Žodžiu, laukiam pirmų atlikėjų, pusbrikas sako, kad būtinai reikia eiti klausyti Mymy, nes groja jie gerai. Bandom. Pakeliui užsukam nusipirkti lenkiško alaus (parduoda tik Lech ir Miller), nusiperkam, bet kažkodėl mums įbruka šiltas skarbas. Vos neapsivemdamas ir šiaip nelabai kaip besijausdamas po neseniai praleistos vakarienės mcdonalde einu klausyti Mymy. Ir ką gi, pradžios nelabai pamenu, turbūt nieko ypatingo negrojo, o štai jau įpusėjus šokau užsimerkęs ir pasinėręs kažkur į savo pasaulį, kuriame buvau tik aš ir muzika ir nieko nieko aplinkui. Svarbu tuo momentu atjungti smegenyse stabdį kuris kontroliuoja “kaip aš atrodau iš šalies” ir atsiduodi instinktyviam kūno judesiui. Mymy labiau nei labai tam tiko. Fragmentas (sorry už kokybę, bet viskas filmuota telefonu):

Po mymy nuėjom į main stage’ą paklausyti DJ Hell’o. Vyrukas nesiterliodamas kaip kiti iš karto pradėjo bauduoti. Atėjo ir be ceremonijų pradėjo kapoti. Patiko. Porą video iš jo pasirodymo:

Štai ir viskas tam vakarui, atstovėjau ilgiausioj eilėj lenkiškų kebabų. Paryčiais privalgėm to šlamšto ir nuėjom miegot į mašiną. Po keletos valandų papusryčiavom vietiniam restorane ir į viešbutį išsimiegoti prieš Richie Hawtin’ą ir James Holden’ą. Restorane kainos restoraninės, o pateikimas ir skonis lenkiški. Žodžiu šlamštas, o ne maistas, aukšto lygio restorano kainom. Išsimiegoję ir pasiruošę main event’ui susirengėm ir nuvarėm atgal į festą. Kadangi ten pat mašinos pastatyti nebeleido teko palikti mašiną mieste. Na pirmą ėjom klausyti Moderat’o, netgi prasibrovėm į patį priekį ir laukėm. Scenos apipavidalinimas tikrai gražus, bet live dainavimas kažkoks neišdirbtas, netgi antrą kartą dainavo tą patį gabalą, nes jiems kažkas ten netiko su garsu. Bet pradžioje grojo šitą:

Tikrai faina jį buvo girdėti iš pirmos eilės, kai net plaukus kedeno žemi dažniai. 🙂
Po to dainavo štai šitą:

Na ir pagaliausiai nuvarėm laukti pačios legendos Richie Hawtin’o. Gui Boratto visai gražiai užbaigė savo setą ir mes prasibrovę arčiau scenos laukėm Ričkos. Atėjo ir neskubėdamas pradėjo ruošti publiką. Štai šitaip:

Ir va kaip prasideda kosmosas nuo 5’os minutės taip dvi valandas. Dvi valandas tikrai gero techno, po paskutinių šiųmetinių Ričio set’u tikrai gerai pagrojo. Nes bent jau tai ką jis leido set’ų pavidalais internete tai buvau gerokai nusivylęs jo kūryba. Eilinį kartą įrodė, kas yra kas techno muzikos scenoj. Paklausom dar porą ištraukų:
Ant scenos užsilipę pjanicos Moderat sveikino Hawtin’ą 😉

Nerealus vižualas, vietomis tikrai gerai atspindintis set’o nuotaiką. Kadangi su juo susipažinau kai jis dar buvo Plastikman’as, tikrai mielai nuteikė toks akcentas.

Pažiūrim kaip atrodė pabaiga. Taip klykiančios liaudies dar niekur nesu matęs.

Na ir po to jau neturėjau jėgų ilgai klausyti Holden’o, nes labai ilga pradžia, o jėgų jau nebuvo, skaudėjo nugarą nuo šokių ir nebuvo entuziazmo kentėt skausmo vardan muzikos. Pusvalanduką pajudėjęs su Holden’u patraukiau link mašinos snustelt. Siurprizas laukė artėjant prie mašinos. Einam ir žiūriu, kad galinio stiklo nėra. Nu viskas galvoju, mago nėra, daiktų irgi. Prieinu ir žiūriu, kad šūkių tai nėra niekur, tada pamatau, kad langas tiesiog atidarytas, o dar ir vairuotojo pravertas. Turbūt skubėdami į festą pamiršom uždaryti. Viskas savo vietose, niekas nepaliesta. Net kojas pakirto iš tos laimės. Būna gi stebuklų gyvenime 😉 Grįžęs pagalvojau, gerai, kad ir nelikau su Holdenu. Vietoj žadėtų dviejų valandų, jis taškė keturias. Pusbrikas pasakojo, kad baigė groti vien todėl, kad garsistai ir apšvietėjai davė ženklą užbaigti visą šitą kosmosą. 🙂 Kažkiek gaila, kad neturėjau jėgų ilgiau jo paklausyti, bet tam kartui užteko Hawtin’o, dėl kurio važiavau tokį kelią 🙂 Nu ką. Antrą kartą į audioriverį nevažiuosiu, kad ir ką beatvežtų. Lenkiška publika, skurdi gėrimų pasiūla ir ne koks pagrindas šokiams (pliažinis smėlis), nevilioja nors tu ką. Nors iš kitos pusės turbūt jau išaugau iš to amžiaus, kai tiko viskas vardan muzikos. Su metais tampi išrankesnis viskam.


Aug 04 2009

Pirmas šuolis

Category: Kino vino ir domino,Pezalaimop @ 15.49

_MG_9970

Šeštadienį nuvažiavau šokti su parašiutu. Susirinko keturių asmenų komanda ir štai mes jau 10’ą ryto aerodrome 🙂 Žmonių gana daug, visi laksto, niekas nieko nežino, kas kur kaip. Paduoda anketas, užpildom (kad bet kokiu atveju pats už viską atsakai) ir ramu. Susimokam po 170lt (nuolaidą pritaikė nes 4). Nu ką, laukiam instruktažo pradžios. Galvoj vėjas po vakarykščio pasiruošimo ir 4val. miego 🙂 bet nieko, šmirinėjam, žiūrim kaip tupia kiti ir laukiam instruktažo pradžios. Atsiranda paxmielnas instruktorius, bet prikolnas, surenka 9 žmones ir vedasi mokyti. Papasakoja kokiu principu veikia parašiutas, kas yra slaideris, kaip veikia AAD (automatinio išskleidimo daviklis) ir kaip išskleisti atsarginį. Beveik visose situacijoje nuolat kartodavo ir rodydavo kaip skleidžiamas atsarginis, manau tam, kad geriau įsikaltume į galvą. Galiausiai reziumavo: “Jei abejoji skleisk atsarginį”. Nors pats sakė gyvenime po 3500 šuolių nematęs atsarginio, vis tiek pirmą kartą šokant dingtelėja mintis, kad gali tekti skleisti atsarginį, nu nes o maža ką. 🙂 Tada pertraukėlė, pasivoliojom ant žolės, užkandom. Čia jei ką jau praėjo gal 2-3 val. 🙂 surinko visus į kavinukę ir parodė filmuką su susipainiojusiais parašiutais ir visokius kitokius dizasterius kurių metu reik skleist atsarginį. Kažkaip pas visus veidai ištįso pažiūrėjus tą filmuką su situacijom. 🙂 Nors man tai noras šokti niekur nedingo, tik gal kiek savisaugos instinktas kažkur gyliai gyliai pasijautė 🙂 Ok, sužiūrėjom, einam treniruotis į treniruoklį. Užlipi, užsimauni kūprinę ir imituoji šuolį, skrydį, atsarginio skleidimą. Viens du, sekantis 🙂 Kai kuriems nesisekė atlikti primityvių veiksmų “patrauk rankenėlę” 🙂 Nu ką, laukiam šuolio. Po pusvalandžio susirenkam visi ir ruošiamės, visi laksto aplinkui, toks sąmyšis. Adrenalinas jaučiasi, nes gi tuoj sėsi į lėktuvą daryti savo pirmą šuolį iš 1200m. Kol lakstom per garsiakalbius praneša, kad 2 val. standby, nes sklandytojai tupia ir mes kilti negalim. Ok, visi nusiminę kas kur bimbinėt porą valandų. 🙂 mes ant pledo ir pasnausti. Pasnaudėm gal valandą, sukilom, pavalgėm ir laukiam. Galiausiai kviečia pirmą grupę šokti, t.y. mus. Vėl kažkoks jovalas, vieni šoks dabar, kiti po to. Žodžiu aš šoku antras, nes suskirsto pagal svorį. Kas sunkiausias tas pirmas. Kadangi mes tik tris vyrukai, tai mūsų trijulė šoka pirma. Sulipam į kukuruzniką ir kylam, kažkaip dabar jau darosi baisiau. Bandau įsivaizduoti kaip atrodys vaizdas pro atidarytas lėktuvo duris 1200m. aukštyje. Aukštimatis rodo 800m. Salone prasideda neramumai, mes tris vaikinai ir 7 merginos, viena tarškia, kita prarado kalbos dovaną, likę sėdi ramiai, bando kažką juokauti. Nors matosi visų akyse išgąstis. Kartu su mumis kyla mergaitė, kuri šoks 30ą kartą. Patyręs šuolininkas jai sako, kad ji turės 10s mažiausiai prieš skleidžiant. Ok, pakylom. Atidaro duris ir gražu žiūrėt į mergaičių reakciją kurios pamato kaip atrodo ta praraja ir žemė toli toli 🙂 Panašu, kad dalis jų šokti jau nebenori. Mergaitė pasiruošia ir šoka, per langą pamatau jos iškreiptą veidą ir vėjo staigiai nunešamą kūną. Vaizdas tikrai kraupus. Darosi baisu. “Pirmas, antras, trečias”. Mes atsistojam. Žiūriu pro atviras duris ir negaliu patikėti savo reakcija. Užsidega vaikiškas nekantrumas ir norisi kuo greičiau nerti į bedugnę, baimės nulis. Tik adrenalinas susimaišęs su nekantrumu. Pirmas “einam”. Atsistoju aš. Pasiruošiam. Einam. 3-4 sekundės tęsiasi lyg minutė. Iš jų prisimenu: neriu žemyn, vėjas apverčia nugara žemyn, pasidaro baisu, parašiutas trūkteli atgal ir apverčia mane veidu į žemę, tada dalies sekundės nepamenu, o kai pakeliu galvą pažiūrėt ar gerai skleidžiasi parašiutas, jis jau išsiskleidęs. 🙂 Pirmas sekundes nieko nesuprantu, bet patikrinu valdymą. Viskas ok. Užtraukiu stropas ir parašiutas sustoja, tarsi pakimba ore. Atleidžiu, vėjas ausyse pagarsėja ir skrendu toliau. Pradedu žaisti valdymu vairuodamas tai į vieną tai į kitą pusę. Per raciją pradeda reguliuoti ką daryti ir tas mane pradeda erzinti. Bet tiek to, kadangi pirmas kartas gal nesavivaliausiu. Ir klausydamas nurodymų ir posūkių tiesiog gėriuosi žeme 1000m. atstumu nuo manęs. Koks jausmas? Nežinau, visiškai laisvas. Tuščia galva, euforija, laimė. Kabi ore ir skrendi. Nu nerealūs jausmai. Jau skrisdamas galvojau, kada pavyktų šokti antrą kartą. Leidimasis irgi įdomus. Likus 3m. iki žemės reikia staigiai užtraukti stropas, parašiutas sustoja ir tu “nužengi” ant žemės. Visiškai jokio smūgio. Svarbu nepadaryti klaidos ir neužtraukti nesulaukus instruktoriaus komandos, nes atrodo, kad jau tuoj atsitrenksi ir porą kartų prieš instruktoriui pasakant norėjosi pačiam užtraukti. O tokie drąsuoliai kurie nelaukia, užtraukia per anksti, o paleidus stropas parašiutas pagavęs vėją mesteli staigiai į žemę. Dabar laukiu rugsėjo mėn. nes vėl tikrai tikrai varysiu šokti 🙂

_MG_9843

Na o sekmadienį po pikniko vingio parke ir supynių sename vaikystę primenančiame atrakcione (tada jis vadinosi Orbita) užsukau pas draugus į ofisą, kadangi buvom sutarę galiausiai rasti bilietus į Ibizą. Nes penktadienį visgi pražiopsojom gerą variantą ir nenusipirkom pigių bilietų. Bet prasėdėjus prie kompų, tyrinėjant maršrutus radom pigiausią variantą už 800lt į abi puses. Į priekį per Bremeną ir Milaną, o atgal per Londoną. Beliko susisiekti su ispanu kuris nuomoja vilą ten ir sutarti dėl apgyvendinimo. Pradžioj dvejojau ir nenorėjau į Ibizą, visgi galvojau važiuoti su mašina į Kazantipą Ukrainoj. Bet kai draugas numetė linką į amnesia.es. Ir tada viskas, susinervinau ir pradėjom planuoti kelionę į Ibizą. Turbūt kartą gyvenime pasitaiko proga paklausyti pačio Sven Vath’o ir Ricardo Villaloboso per savo gimtadienį, per 10as Cocoon’o metines 🙂
Kurios nevalia praleisti, ypač kai viskas taip palankiai klostosi. Taigi, bilietai kišenėj, randam vilą ir: “Sveni, aš ateinu, pašoksim kartu” 🙂


Jul 30 2009

Brüno

Category: Kino vino ir dominomop @ 10.45

Nu žinokit nx. Suprantu kodėl šitas filmas uždraustas Ukrainoj. Manau reikėtų jį uždrausti ir visur kitur. Niekad nebuvau homofobiškas ir nebuvau prieš visą tai. Bet kai tai parodoma taip vulgariai ir šlykščiai, tai pradedi abejoti savo požiūriu. Įdomiausia man tai, ką norėjo autorius pasakyti tuo filmu. Ar tai, kad gėjų aplink tiek daug, kad jie su savo šlykštynėm, net į didžiuosius ekranus išlenda ir jiems tai leidžiama. Ar buvo bandyta parodyti kaip viskas yra iš tikrųjų, ydant jų sumažėtų. Ar apskritai tai jau tapo mados reikalu. Nežinau, nesuprantu. Būtų įdomu pabendrauti su žmogum kuriam tikrai patiko šitas filmas ir kuris norėtų ir galėtų žiūrėti jį antrą kartą. Viso filmo eigoje vos užteko kantrybės neišeiti iš salės. Šlykštu, vulgaru, amoralu. Nors kažkam tai galbūt kasdienybė, bet nemanau, kad visą tai reikia rodyti kino teatruose. Amžiaus cenzas N-16 irgi manau gerokai per mažas. Šiaip esu tolerantiškas daug kam, bet nu šiuo atveju izvinite menia, bet jau per daug. Trumpiau tariant esu baisulingai pasipiktinęs 🙂 Filmas paliko šlykštų ir nemalonų jausmą. Ir kažkiek net gėda prieš draugus, kad juos tempiausi į tą filmą tikėdamasis, kad bus kažkas subtilaus ir prikolno. Pasirodo buvo tiesiog žostkas filmas ne gėjams o pydarams apie pydarus 🙂 Kaip tam anekdote:

– Petrai man atrodo aš gėjus?

– Jonai, tu kuo dirbi?

– Šachtininku.

– Nu tai koks tu gėjus, tu pydaras.

Žodžiu šūdinas filmas, gerokai atsiduodantis šūdais tiesiogine ir perkeltine to žodžio prasme. Net įrašas kažkoks šlykštus gavosi, tikiuosi perdaviau tą nuotaiką 🙂 Nežiūrėkit – apsivemsit 🙂


Jul 15 2009

Atbaidom muses

Category: Kino vino ir dominomop @ 09.38

Užtaikiau ant įdomaus sprendimo nuo musių, kurios erzina atšilus orams. Pats nebandžiau, bet daug kas tvirtina, kad tikrai veikia.

Štai paimam paprastą maišelį, pripilam vandens ir pakabinam tarpdury pro kur įskrenda musės. Rašoma, kad judant žmonėms vandenyje atsispindi vaizdai ir šėšėliai, o musėms atrodo, kad kažkas vaikšto šalia ir neskrenda į vidų. Įdomu ar veiktų jei patalpoj nieko nebūtų 🙂 Radau čia


Puslapiai: Atgal 1 2 3 4 Pirmyn
« Previous PageNext Page »