Puslapiai: Atgal 1 2 3 4 5 6 Pirmyn

Jul 03 2009

Dj Smash Pres Fast Food Я Волна

Category: Linkučiai,Muzikamuzikamop @ 11.40

Greičiausiai daug kam gali pasirodyti popsinis ir primityvus gabaliukas. Bet kadangi man jis primena nuostabų savaitgalį Rygoj ir Siguldoj tai man jis skamba šiek tiek kitaip. 🙂


Jul 03 2009

Röyksopp – You Don’t Have A Clue

Category: Linkučiai,Muzikamuzikamop @ 00.04

Nuostabus gabaliukas, vasariškai šiltai geras. 😉


Jun 26 2009

Sandra – Maria Magdalena

Category: Muzikamuzikamop @ 10.11

Nuostabiai vaikystę primenantis gabaliukas 🙂 Prisimenu tėvo ketvertuką ryškiai žalią, šiltą vasaros dieną pievą kažkur pilaitėj ir panašią muziką sklindančią iš mašinos. Nuostabi vaikystė buvo 😉


Jun 18 2009

I’m a Man

Category: Muzikamuzikamop @ 14.01


Jun 12 2009

Chillout

Category: Muzikamuzikamop @ 16.53

Tiesiog geras čill’o playlist’as jutubike

lounge


Jun 12 2009

Update’as ir nuostabūs balsai

Category: IT,Muzikamuzikamop @ 16.51

Pasiupdeitinau savo wordpress’ą iki 2.8 versijos. Einu ieškot kokio changelog’o 🙂

  • Na pirmi įspūdžiai visai nieko, veikia greičiau, fonas gražesnis 🙂
  • Galimybė vienu clicku instaliuoti naujas temas.
  • Mmm, galimybė lanksčiau konfigūruoti widget’us. Vadinti savaip kiekvieną.
  • Ctrl+S išsaugo post’ą

Nu ir t.t. Feature’ų milijonas. Žiūrim čia

Nu nesveiki man šitų bachurėlių balsai, ypač dainoj “Walking on the dream”. Bet šita atrasta pas Godą laiške irgi visai smagi. 🙂 Apskritai tas jų futurizmas tiesiog veža 🙂


Jun 10 2009

Aukščio baimė

Category: Muzikamuzika,Pezalaimop @ 09.50

Baisu kai stovi ant kokio aukšto pastato krašto. Ir šiandien sėdėdamas ant palangės ofise su atviru langu, valgydamas obuolį ir stebėdams aibę praeivių supratau kodėl bijau aukščio. Bijau visai ne aukščio, nes kai patogiai sėdėdavau sklandytuve ir pats jį valdžiau nebuvo nei kiek nebaisu tas aukštis. Turbūt pojutis, kad gali kontroliuoti situaciją priduoda drąsos. Na ok, bet stovint už aukšto turėklo ir žiūrint žemyn daug baisiau nei sklandytuve. Taigi grįšiu prie to kodėl supratau, kame visa baimė. Baimė – nukristi. Ir ne tiek nukristi, kiek bijau savęs, kad gali kas nors šauti į galvą, ir vienas neatsargus judesys, ir tu jau skrendi. Kažkodėl šitos savo pusės nepažįstu, todėl ir bijau, kad kažkuri manęs dalis gali pastumėti mane patį. Nors ir žinau, kad to nepadarysiu, nes per daug myliu gyvenimą, kad net galvočiau apie tai, bet kažkur ta baimė yra.


Jun 04 2009

Emerge

Category: Muzikamuzika,Pezalaimop @ 12.53

Pas Godą iš G radau laiške linkutį į seną gerą gabalą

Prisimenu kaip jis lydėjo mane, draugus ir tūsus apie kokius metus. Kol Stereo45 buvo savo populiarumo apogėjuje. Lakstydavom po miestą su mašinyte (mašinytė nes nissan micra buvo) 🙂 daug juokdavomės, ir šiaip kažkaip geri laikai buvo. Faina prisiminti. Gaila nebėra nieko panašaus į stereo dabar, bet tai spėju tiesiog požiūris pasikeitė, pasikeitė prioritetai, pomėgiai ir pan. Prisimenu tas languotas žiauriai patogias foto, šokius iki ryto stroboskope tarp veidrodžių, šokėjas ant stalų, išprotėjusius dj’us. Štai kur buvo reivai. Ne tai kad dabar. Kaip senis koks prabilau 😀 Na buvau kažkurį čia savaitgalį ŠMCe (taip ir tariasi liaudyje šėmĖce) 🙂 nu ir ką. Nežinau, juokingi man kai kurie žmonės buvo. Ateina su ultraoriginaliom šukuosenom, jaučiasi kaip žvaigždės toj aplinkoj, nes jie yra stiliovi, gražūs, originalūs. Nors ir aš tokio amžiaus taip darydavau. Taip juk norisi išsiskirti bent kažkaip, jei negali išsiskirti pasiekimais, tenka naudoti išorę. Bet dažniausiai tai daroma tam, kad gauti kažkokį atsaką iš aplinkos, kad tu esi ok, tu esi fainas, visada reikia to patvirtinimo iš šalies, tarsi pats nežinotum to. Jei nepasitiki savim tai ir nežinai, juk taip. Žmonės kurie žino ką gali, turi tikslų ir patys sau pakankami nesistengia pasirodyti, jiems tai neįdomu, jie eikvoja savo laiką savo tikslų pasiekimui. Taigi nuo dainos ir reivų perėjau prie savirealizacijos trūkumo šioje visuomenėje. Todėl ir lenda visi selebričiai, blizgūs, gražūs, faini ir madingi, kad bent jau taip save galėtų realizuoti. Ar tai visuomenės problema ar mūsų pačių – nežinau. Pabaigsiu tai viena labai gera fraze: Nesvarbu ką apie tave galvoja kiti – svarbu kas tu esi pats.


May 29 2009

Allein Allein

Category: Kino vino ir domino,Muzikamuzikamop @ 16.55

Štai su tokia nuotaika įžengiu į savaitgalį.

Po ilgos pertraukos visokių abstinencijų šiandien leidžiu sau pasidžiaugti įvairiais išorinio pasaulio nuodais. Juk kas gali būti smagiau nei nusirauti sau galvą kartu su seniai nematytais draugais. Namo negrįšiu. 😉


May 28 2009

Dvi jūros

Ar kada sustojame pagalvoti kur plaukiam savo gyvenime, ir koks mūsų tikslas? Neveltui sakoma “Žmogus be tikslo, kaip laivas be būrės išplaukęs į atvirus vandenis”. Dvi jūros mumyse tai kaip išorinis ir vidinis pasaulis. Jei nesistengsi išlaikyti balanso tarp judviejų kažko pastoviai trūks. Vieną dieną trūks motyvacijos gyventi, arba šiaip užpuls apatija, arba tiesiog šiaip nejausi gyvenimo skonio. Per daug pakrypęs į kažkurią pusę nematai kitos. Neveltui sakoma “aukso viduriukas”, todėl ir gyvenime turi būti tas aukso viduriukas. Turi sutarti su savim ir savo vidumi, kad pasiektum tikslų išorėje. Nežinodamas kas esi viduje, nežinosi kas esi išorėje, kaip laivas blaškomas vėjo, audrų plaukia ten kur ji neša jūra, taip pat ir pats plauksi per gyvenimą. Tik ten kur jis tave neš. Bet vien turėti tikslą neužtenka, reikia tiksliai žinoti ar tu to tikrai nori, ar tu to nori, kad pranoktum savo kaimyną Petrą ir jam įrodytum, kad tu irgi ne iš kelmo spirtas, nors tau gal būt to visiškai nereikia, ir tik švaistysi save, savo jėgas, laiką ir kantrybę vien tam, kad kažkam kažką įrodytum. Bet gal tam Petrui visai net neįdomu, kad tu bandai su juo varžytis.

Per daug pasidavęs vidiniam pasauliui prarasi gebėjimą džiaugtis pasauliu, jo teikiamais malonumais ir staigmenomis. Kraštutinumai bet kurioje srityje nėra gerai. Kaip viena pažįstama pasakė “na bet jei jau tikėti, tai tikėti iki galo” pateisindama fanatiškus tikinčiuosius. Iš kitos pusės jeigu jie jaučiasi laimingi puolę į tuos kraštutinumus tai kodėl turėčiau primesti jiems savo nuomonę. Tas pats ir su kraštutinumu pasinerti vien į įšorinį pasaulį. Pinigai, karjera ir prabangūs žaisliukai kurie suteikia laimės pojutį tai minutei. O po to tie žaisliukai tiesiog brangsta, arba auga jų kiekis. Bet pasitenkinimas nedidėja. Ir ką tada daryti? Visas gyvenimas išvaistytas, turi viską, bet nejauti laimės, gyvenimas pilkas ir beskonis. O gal tiesiog jei dar esi jaunas reikėtų atsižvelgti į savo vidų, paklausti savęs dažniau ko tu nori iš tiesų. Pagalvoti ar tau tikrai reikia to ką tau siūlo aplinka, ką tau siūlo reklaminiai stendai, maxima ir petruškevičiai? 🙂 Gal tu nori visai ko kito, tik bijai sau leisti galvoti apie tai? Pabandyk sau tai leisti, nebijodamas ir negalvodamas kaip į tai reaguos aplinka, pamatysi kaip smagu laužyti savo paties rėmus, visuomenės nustatytus stereotipus ir dogmas. Arba gali rinktis paprastesnį būdą, likti ten pat, ir merdėti “darbas, maxima, namai”. Visada yra iš ko rinktis, ir man klaiku klausyti žmonių kurie sako “aš neturiu pasirinkimo”, “aš priverstas elgtis taip ir nekitaip”, “o ką žmonės pagalvos/pasakys”. Todėl ir neturi pasirinkimo, nes pats sau nustatai ribas. Neturėsi pasirinkimo kol galvosi, kad tu jo neturi. Post’ui įkvėpė šis straipsnelis. Na ir muzikėlės dar pabaigai, negaliu nustoti klausyti, labai addictive dainelė 😉


Puslapiai: Atgal 1 2 3 4 5 6 Pirmyn
« Previous PageNext Page »