www.youtube.com/watch?v=hOTPz7KnwIA

Pabandžiau padaryti testą, ieškoti žodžio “terrorism” google, Internet Explorer’is ir Firefox’as parodė tuos pačius rezultatus. Dar gi įdomiau, kad įvedus tą patį google.lt ir google.com matom skirtingus rezultatus ir netgi gerokai skirtingą jų kiekį: 204,000,000 (.lt) prieš 104,000,000 (.com)

Vat ir įdomu, kodėl lietuviams galima pamatyti du kart daugiau nei anglakalbiams, nors užklausa buvo angliška. Apie Obamą rezultatų daugmaž tiek pat, skiriasi tik išdėstymas, kažkodėl lietuviams Obamos facebook’as rodomas aukščiau nei whitehouse.gov Prisijungus ar neprisijungus – nesvarbu, rezultatai dėstomi taip pat. Bandant ieškoti to paties iš US ip rezultatas tas pats. Skirtumas pasireiškia tik naudojant patį .com arba .lt. Įdomu ką norėjo pasakyti tas bachurėlis iš video, jeigu nelabai pasitvirtina tai ką jis pasakoja Nebent US vartotojai prisijungę gauna visai kitus rezultatus arba kitaip išdėstytus

Jeigu kas nors pasakytų, kad Lietuvoj apsigyveno teroristai, kad jie plešia žmones stoties rajone, žudo nekaltus praeivius tamsiuose skersgatviuose (paveikslo tirštumui užtektų rodyti reportažus iš įvykių vietų), žmonės pradėtų bijoti dar labiau. O tada ateitų dėdė semas ir pasakytų, kad jis žino ką daryti ir jis padarys tvarką. Tik būkit visi geri padarykit tą ir aną, o tada įvyks stebuklas ir dėdės semo dėka terorizmas dings, o per teliką neberodys blogų žinių. Rodys kaip gaudo ir sodina ir, kad tvarka ir teisingumas.

Paprastas pavyzdis: aš noriu valdyti savo miestelio gyventojus, noriu, kad jie man paklustų ir būtų priklausomi nuo manęs. Organizuoju informacijos skleidimą. Visus pradedu bauginti, kad atsirado žudikas kuris vaikšto mūsų kieme ir žudo nekaltus gyventojus. Užtektų nužudyti vieną gyventoją, kad pasėti baimę. Ir gyventojams nesvarbu kas tai padarytų – tai pasėtų baimę. O kas nenorėtų tikėti – irgi dingtų neaiškiomis aplinkybėmis. O tada aš pasakyčiau, kad žinau priemonę kaip su tuo kovoti, bet man reikia duoklės. Ir staiga pradėjus visiems duoti duoklę – viskas nurimsta ir žudikas dingsta, ir aplink pasidaro ramu.

Jeigu mane įtars – pateiksiu kokią nors “faktais” paremtą versiją/reportažą kur pagaunamas kokios nors teroristinės grupuotės narys ir paskelbiama, kad ji tai daro ir tik aš žinau kaip su jais kovoti. Tada galima dar parodyti kaip plikom rankom susidorojama su vienu iš jų ir vuolia. Priešas sukurtas, visi įbauginti, aš žinau ką daryti ir gaunu viską ko noriu. O dabar pasukit galveles ir pažiūrėkit stambiu mastu ką daro amerika su savo terorizmais, binladenais ir alkaedom. Kad tik po 9/11 įvykių štatai įgavo teisę ateiti pas tave namo ir iškratyti viską aukštyn kojom VIEN todėl, kad esi įtariamas. Nepatikai kuo nors – įtariamas. Pasakei blogą žodį apie ameriką – įtariamas.

Tam, kad galėtum valdyti masę tau reikia sukurto priešo ir paskelbtos priemonės su juo kovoti. Viena pusė tavim tiki ir eina paskui tave. Kita pusė kuri netiki lengvai valdoma, nes vos pareiškus abejones – tampi įtariamu. Nes jei tu ne su mumis tai tu prieš mus.

Link ko einam? Demokratizacija pasitelkiant jėga. Arba tu tampi sistemos dalim arba mes ateinam pas tave, kad padaryti tave sistemos dalim.

Libija ir jos demokratizavimas. Puikus straipsnelis apie tai lietuvių k.

JAV nori įvesti įstatymą draudžiantį auginti produktus namuose: straipsnis rusų kalba apie tai. Daugiau angliškai galim rasti į google suvedus tiesiog S510.

Prisiminkim Monsanto ir jų sėklas (pažiūrėkit filmą Food Inc.). Arba tu perki Monsanto sėklas kas met (nes jie tik vienkartiniai) arba tu nesodini nieko.

Tai ar vis dar norim laižyt šikną amerikai? Ar laikas atsimerkti ir suprasti, kad kapitalizmas ir demokratija tai tik totalitarinis valdymas sudarant pasirinkimo iliuzija?

“O pas mus demokratija. Taip vadas pasakė”.

Paskutiniu metu pradėjau stebėtis kodėl vėl pilna skelbimų ant kiekvieno žingsnio apie lengva ranka dalinamus kreditus būstui? Gal dar vienas burbulas pučiasi? Ką rezga bankai? Ar čia tik šiaip krizė baigėsi ir viskas gerai. Imkit brangieji kreditus, american dream į Lietuvą?

Taigi sistema jau laimėjo ar dar yra galimybė laimėti sąžiningumui ir teisingumui? Ar visi gyvuliai lygūs, bet kiaulės lygesnės (Goerge Orwell - Animal Farm)?

www.youtube.com/watch?v=1gxfSvo38ck

Pastebėjau vieną dalyką. Daugelis tokių pranešimų sukosi aplink kokią nors karinę bazę. Kaip ir prieš tai minėtu atveju, visai šalia incidento yra kažkokia US karinė bazė. Man visada buvo keista, kodėl ateiviai su savo erdvėlaiviais dažniausiai pasirodo JAV. Kitur gi labai retai arba visai nesirodo. Kol kas vienintelis paaiškinimas tiems įvykiams tai mano manymu yra kariniai slaptų skraidyklių bandymai. Nors šalių dešimtukas kuriuose buvo užfiksuota daugiausiai įvykių, nelabai sutampa su daugiausiai investuojančių į karinę pramonę šalių dešimtuku. Bet tas dešimtukas sudarytas pagal praeitų metų duomenis, o ne per visą istoriją. Žiūrėdamas pagalvojau, kodėl gi nesusiradus statistikos apie pranešimus pagal laikotarpį ir vietovę. Radau.

Štai grafikas pagal laikotarpį:

Kaip matom daugiausiai pranešimų per mėn. buvo ~1947m. (po II-ojo pasaulinio karo), 1955m. (1954m. prasidėjo Vietnamo karas) ir 1974m. (1975m. baigėsi Vietnamo karas).

Abiejuose karuose dalyvavo JAV. Įdomu kodėl būtent Vietnamo karo metu ir ypač pabaigoje buvo fiksuota tiek daug NSO atvejų. Nesu istorikas ir geras analitikas, tai nelabai žinau kokia buvo karinės pramonės situacija JAV po antro pasaulinio karo, nes kažkodėl su tarpais kas 2-3m. buvo nemažai pranešimų būtent iš karto po antrojo pasaulinio karo.

Kitame grafike matom pranešimų pasiskirstymą pagal šalis:

Pirmauja Kanada, Bermudai, Australija ir JAV. Kanada, Australija, Naujoji Zelandija dalyvavo antrame pasauliniame. O gal čia tik šiaip sutapimas. Aišku galima viską nurašyti ant to, kad kare dalyvavo labai daug šalių

Grafikas pagal metus gali rodyti tokius rodiklius todėl, kad būtent po antrojo pasaulinio buvo ypač domimasi NSO reiškiniais, todėl jų savaime suprantama buvo registruojama daugiau. Bet ką reiškia tie 2-3m. tarpsniai.

Nieko man čia nepavyko išsiaiškinti, bet lieku prie savo nuomonės, kad visi tie atvejai tai tiesiog žmonėms nežinomų skraidyklių bandymai arba klaidingas žinomų skraidyklių identifikavimas.

Svastikos buvo naudojamos jau 4-5 tūkst. m. prieš mūsų erą. Ji buvo naudojama daugelio tautų ir simbolizavo Šviesą, Saulę, Meilę ir Gyvenimą. Žemiau esančiame XX a. pradžios atviruke matom anglišką paaiškinimą. Galima įsivaizduoti kiekvieną svastikos atšaką kaip L raidę, kurios simbolizuoja Laimę, Meilę, Gyvenimą ir Šviesą (Good Luck, Love, Live, Light).

©orda2000

Lietuviai anksčiau irgi naudojo svastikas

©foto.delfi.lt

Senovės religijose ir tikėjimuose svastika yra svarbiausias ir šviesiausias kultinis simbolis. Jos buvo naudojamos ir senojoje Kinijoje ir Japonijoje.

Iki 1923 m. svastikos buvo vaizduojamos ant pinigų Sovietų valdžioje. Jie buvo gaminami pagal paskutinio caro Nikolajaus II-ojo eskizus.

©orda2000

Mažai kas žino, kad vokiečiai naudojo ne svastiką, o jos atmainą – Hakenkreuz.

©lewrockwell

Dar vienas įdomus dalykas. Kai senų senovėje buvo naudojamos runos, žodis svastika vertė kaip “atėjusi iš dangaus” (rusų k. Пришедшая с Небес). Grįžtant prie filmo, ten skambėjo įdomus pastebėjimas Небеса – это где нет беса. А небо – это где нет бога. Grįžtant prie runų, runa – SVA, reiškė dangų (Небеса), iš čia ir Svarog – Dangaus Dievas. S – krypties runa. TIKA – judėjimas, tekėjimas, bėgimas. Netgi dabar naudojami žodžiai su galūnėmis tika – politika, arktika, antarktika, mistika, fantastika ir t.t.

Dar vienas įdomus dalykas. Mūsų galaktika turi svastikos formą. O mūsų saulės sistema yra vienoje iš tos svastikos atšaku. Įdomu ar senovės tautos šį simbolį rado žvaigždyne ar jie kažkokiais būdais žinojo apie galaktikos formą Žvaigždynas gi (kuris yra pašalintas iš žvaigždžių žemėlapių ir atlasų) atrodo taip (kairėje viršuje):

Kaip kultinį bei buitinį, atnešantį laimę, sėkmę, gerovę ir džiaugsmą, šį simbolį naudojo tikintis Ingliizmu ir kiti Airijos, Škotijos ir Skandinavijos druidų kultai. Tik po daugelio tūkstantmečių jį pradėjo naudoti induistai, bonaistai, džainistai, budistai, islamistai ir įvairios krikščionybės atšakos. Vieninteliai kas nepripažįsta simbolikos šventumo tai iudastai. Apskritai yra apie 144 svastikos rūšių. Pavadinimus verčiau iš rusų kalbos paraidžiui. Kaip suprantu tai tik rusiškai šių svastikų pavadinimai, tarptautiniai gali būti ir turbūt yra kitokie.

Kolovratas – kylančios saulės simbolis; amžinos šviesos pergalės prieš tamsą ir amžino gyvenimo prieš mirtį simbolis; spalva taip pat labai svarbi. Ugninė simbolizuoja atgimimą. Dangaus spalva – atsinaujinimą; Juoda – pokyčius.

Inglija – simbolizuoja Pirminę Gyvybę-gimdančią Dievišką Kūrybos Ugnį, iš kurios atsirado visos Visatos ir mūsų saulės sistema.

Sviata Dar – simbolizuoja senąją šventąją šiaurinę baltųjų tautų gimtinę – Daarija. Dabar vadinama: Hiperborėja, Arktida, Severija, Rojaus žemė kuri buvo šiaurės vandenyne ir dingo po pirmojo potvynio.

Svaoras – simbolizuoja nesibaigiantį pastovų dangiškąjį judėjimą. Sakoma, kad jeigu Svaoru pažymėti buitiniai rakandai tai namie visada bus laimė ir priteklius.

Agni (ugnis) – šventosios aukos ugnies ir namų židinio simbolis.

Likusių neaprašinėsiu, nes jų labai daug, o kas nori gali paskaityti rusiškai ka kuri svastika reiškia čia.

Taigi grįžtant prie fašistų naudojamos svastika tai ji simbolizuoja tą patį ką ir juodos spalvos Kolovratas.

Taigi svastika nu niekaip nesimbolizuoja fašizmo, genocido, teroro ir panašių dalykų apie kuriuos yra įskiepyta nuomonė. Kaip vis dėl to gerai veikia sistema, kuri sugebėjo daugelį metų laikyti mane įtikėjusi, kad svastika reiškia tik fašizmą ir blogį, kol kažkur ne per seniausiai sužinojau, kad svastika yra labai labai senas simbolis ir reiškia visai ką kitą.

Grįžtant prie svastikos ir lietuvių:

©fotobankas

Viršuje vidur ir žemiau centro puikiai matomos dvi svastikos.

Dar vienas įdomus pastebėjimas. Rusijoje vidurinėse mokyklose dėstoma, kad svastika tai yra keturios rusiškos G raidės (Г) kurios simbolizuoja Gitlerį, Gimmlerį, Geringą ir Gebelsą. Tik skirtumas tas, kad simbolis buvo naudotas vokiečių, o vokiškai šios pavardės skamba šiek tiek kitaip: Hitler, Himmler, Gering ir Gebels.

Apskritai svastika vadinamas tik vienas simbolis, kuris atrodo taip: kur kiekvienas spindulys turi santykį 2:1. Visi kiti simboliai turi savo pavadinimus

Taigi, nebeprisigalvokim, kad svastika tai kažkas blogo ir reiškia tik blogį.

Papildymas

Fašizmas atsirado Italijoje ir jo simbolis yra ne svastika, kurią naudojo vokiečių partija, o 16 surištų strėlių:

©wikipedia.org

O pats Hitleris pradėjo naudoti svastiką tada kai Stalinas padovanojo jam auksinę svastiką 1920m. kaip partinį simbolį, bet Hitleris kreipėsi konsultacijos pas Tibeto juodųjų kepurių ordiną. Ir jie jam pasakė, kad negalima naudoti auksinės svastikos kaip partinį simbolį. Nes jei kas nors sugriaus pagrindinius pasaulio sutvėrimo įstatus – visi mirsite. Naudokite geriau juodąją saulę (juodoji svastiką), nes juodoji spalva tai mus supančio pasaulio pokyčiai. Taigi Hitleris kaip ir priklauso dailininkui pakeitė auksinę spalvą į juodą.

Bet iš kitos pusės tie pokyčiai nereiškia kažką blogo, tai tiesiog pokyčiai.

Ir dar ištrauka iš filmo “Food Inc.” išversta į rusų kalba apie Amerikoje skatinamą GMO sėklų naudojimą, netgi labai brutaliais metodais:

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.