Puslapiai: Atgal 1 2 3 ... 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Pirmyn

Jun 08 2009

Vanduo

Category: Pezalaimop @ 15.17

15min.lt rašo:

Plastikinių polietilentereftalato (PET) pakuočių ruošinių ir PET taros gamintojo „Putokšnio“ technikos vadovas Adolfas Edmundas Jakas sako, kad pirkėjai turėtų žinoti, jog ne visas plastikiniuose buteliuose esantis vanduo gali kelti pavojų sveikatai. „Panašūs tyrimai buvo skelbiami ir anksčiau. Tai išgirdę žmonės ima manyti, kad į visus gėrimus, kurie pilstomi į plastikinius butelius, patenka bisfenolio A. Tačiau PET pakuotės, į kurias paprastai supilstyti parduodami gaivieji gėrimai, yra saugios. Iš PC plastiko gaminama tik didelės talpos tara. Į ją supilstyto vandens tikriausiai yra kiekvienoje įstaigoje“, – kalbėjo A.E.Jakas.

Pakuočių gamintojai, tiekiantys produkciją gėrimų pilstytojams, įstatymo įpareigoti pateikti jiems išsamią informaciją apie sudedamąsias taros medžiagas. O pirkėjas neturi galimybės etiketėje perskaityti informaciją, iš kokio plastiko pagamintas vienas ar kitas butelis. Tačiau atpažinti PC pakuotę galima – jos apatinėje dalyje esančiame trikampėlyje būna nurodytas kodas 7, o, tarkim, ant PET pakuotės – kodas 1.

Nu tai ką dabar daryti? Iš kur dabar tada tą vandenį arbatai imti ofise? Siaubas kažkoks, panašu, kad greitai apskritai neturėsim nieko nenuodingo.


Jun 08 2009

La Illaha Illa Allah

Category: Pezalaimop @ 14.50

Ketvirtadienį ieškojau sau melodijos mobiliakui, nes kažkaip pabodo visas tas popsas. Norėjosi kažko kitokio, ir netyčia užtaikiau beieškodamas susijusių su arabiškais motyvais melodijų ant iškarpos iš šitos dainos:

Nuostabi daina. Kai pasigyriau draugei kuri prijaučianti visokiems religiniams burtams, ji man pasiūlė sudalyvauti zikre. Kas yra zikras žiūrim – čia. Kažkaip manęs ta masinė psichozė nesudomino, ir kol kas bent jau nežadu ten tikrai eiti. Tada kalbėjom apie hakim masažą t.y. dervišų masažas, o dervišai yra sufijų mistikai. Na tai vat ir guglinam kas yra sufizmas. 🙂 Na ir štai ką randam:

Continue reading “La Illaha Illa Allah”


Jun 04 2009

Emerge

Category: Muzikamuzika,Pezalaimop @ 12.53

Pas Godą iš G radau laiške linkutį į seną gerą gabalą

Prisimenu kaip jis lydėjo mane, draugus ir tūsus apie kokius metus. Kol Stereo45 buvo savo populiarumo apogėjuje. Lakstydavom po miestą su mašinyte (mašinytė nes nissan micra buvo) 🙂 daug juokdavomės, ir šiaip kažkaip geri laikai buvo. Faina prisiminti. Gaila nebėra nieko panašaus į stereo dabar, bet tai spėju tiesiog požiūris pasikeitė, pasikeitė prioritetai, pomėgiai ir pan. Prisimenu tas languotas žiauriai patogias foto, šokius iki ryto stroboskope tarp veidrodžių, šokėjas ant stalų, išprotėjusius dj’us. Štai kur buvo reivai. Ne tai kad dabar. Kaip senis koks prabilau 😀 Na buvau kažkurį čia savaitgalį ŠMCe (taip ir tariasi liaudyje šėmĖce) 🙂 nu ir ką. Nežinau, juokingi man kai kurie žmonės buvo. Ateina su ultraoriginaliom šukuosenom, jaučiasi kaip žvaigždės toj aplinkoj, nes jie yra stiliovi, gražūs, originalūs. Nors ir aš tokio amžiaus taip darydavau. Taip juk norisi išsiskirti bent kažkaip, jei negali išsiskirti pasiekimais, tenka naudoti išorę. Bet dažniausiai tai daroma tam, kad gauti kažkokį atsaką iš aplinkos, kad tu esi ok, tu esi fainas, visada reikia to patvirtinimo iš šalies, tarsi pats nežinotum to. Jei nepasitiki savim tai ir nežinai, juk taip. Žmonės kurie žino ką gali, turi tikslų ir patys sau pakankami nesistengia pasirodyti, jiems tai neįdomu, jie eikvoja savo laiką savo tikslų pasiekimui. Taigi nuo dainos ir reivų perėjau prie savirealizacijos trūkumo šioje visuomenėje. Todėl ir lenda visi selebričiai, blizgūs, gražūs, faini ir madingi, kad bent jau taip save galėtų realizuoti. Ar tai visuomenės problema ar mūsų pačių – nežinau. Pabaigsiu tai viena labai gera fraze: Nesvarbu ką apie tave galvoja kiti – svarbu kas tu esi pats.


Jun 03 2009

Secret

Category: Pezalaimop @ 00.03

Baigėsi geras savaitgalis. Buvo daug įvairių įspūdžių, penktadienį labiau išorinių, šeštadienį viskas transformavosi į vidų. Ir tiesiog būnant su aplinkiniais visas veiksmas vyko viduje. Nelabai galėčiau kažką išskirt iš to, gal ir buvo kažkokių pamokų pamokėlių, bet bendrai paėmus, tiesiog gerai nusiroviau. O štai šiandien buvo paskutinė arbatos mokyklos pamoka. Kažkaip gaila, kad viskas baigėsi. Tuo labiau dar kai viskas buvo perkelta į antradienį, ir šiaip per didelis jovalas buvo pradžioje. Bet po to gan smagiai įsivažiavom, išsibendravom. Smagi ir vertinga mokyklos pabaiga. Svarbu, kad dabar visa tai peraugtų į kitą mokyklą, kur dabar pats sau mokytojas busi, pats ieškosi klaidų ir jas taisysi. Ir be abejo susitiksim pirmadieniais pasidalinti patirtimi vieni su kitais, nes sunku būtų visą tai tiesiog nutraukti. Na o pavadinimas įrašo susijęs su šia nuostabia daina:

Gyvenimas kaip puzzlas

Kažkaip labai ji įtinka į mano dabartinę nuotaiką. Viskas kaip ir baigėsi, bet jauti neiškuopiamus klodus patirties, informacijos, pojučių ir būsenų. Kažkuri dar viena dalis susirado savo puzzle’ą ir mozaika pasipildė nauju vaizdiniu. Juk mūsų vidinis pasaulis tai yra išbarstytas puzzlas, ieškom tų detalių, bandom jas įstatyti atgal, kad gauti tą nuostabų vaizdinį. Arba net nežinom apie tai, arba neieškom, bet visi kažkuo jaučiame ilgesį ir to paveikslo poreikį. Kažkur giliai yra tas jausmas, kuris kartais išlenda ir reikalauja iš tavęs tų detalių, tų pojučių, akimirkų, kurios pridėtų dar vieną detalę prie to puzzlo. Kartais būna ir tokių dalykų kai kažkas iš išorinio pasaulio ateina ir išspardo tavo puzzlą, pradžioje tau tai gali pasirodyti netgi smagu, nors ir nebūtinai, bet ilgainiui supranti, kad kažkas negerai, ir grįžai į tą padėtį kur buvai, tik tiek, kad antrą kartą jau maždaug numanai kur ieškoti tų detalių, bet vėl gi galima užsirauti ant to, kad tą detalę kas nors nukiš kitur, ir tu vėl busi praradęs tai vaizdinuką. Skirtumas su tikru puzzlu tik tas, kad kiekviena detalė tai atskira istorija/žmogus/akimirka/pojutis/potyris, kuri sudaryta iš kitų aplinkos veiksnių turinčių savo puzzlus. Štai tame ir yra visas secret. Suprasti tai, ir bandyti ieškoti savo prarastų detalių, kad augant rinktum tas detales ir darytum gražų savo vidinį paveikslą. Išorė tai tik priemonė toms detalėms surasti, todėl irgi svarbu ją puoselėti, gerbti, mylėti ir saugoti. Ta priemonė tik viena šiame gyvenime, turime ją ugdyti, kad efektyviau ieškotume tų dalių.

Puzzlo surinkimo džiaugsmas yra ne rezultatas dažniausiai, o pats rinkimo procesas. Tas pats ir čia, neveltui sakoma “Life is not a destination, it’s a journey”. Taigi, ta puzzlė niekada nebus surinkta, tuo ir reikia mėgautis, ir neturėti tikslo ją surinkti kada nors. Tikslas turi būti išmokti mėgautis tomis rastomis dalelėmis, kurios pildo tuščias juodas (kartais skaudžias) vidaus puzzlo vietas.

Džiaugiuosi atradęs dar keletą detalių kurios man nurodo kryptį kur ieškoti kitų.

Tiek dar norėjau parašyti, bet kažkaip nuplaukė į antrą planą viskas. Reikia turbūt pradėti užsirašinėti mintis kur nors kai šalia nėra kompo 🙂


May 28 2009

Dvi jūros

Ar kada sustojame pagalvoti kur plaukiam savo gyvenime, ir koks mūsų tikslas? Neveltui sakoma “Žmogus be tikslo, kaip laivas be būrės išplaukęs į atvirus vandenis”. Dvi jūros mumyse tai kaip išorinis ir vidinis pasaulis. Jei nesistengsi išlaikyti balanso tarp judviejų kažko pastoviai trūks. Vieną dieną trūks motyvacijos gyventi, arba šiaip užpuls apatija, arba tiesiog šiaip nejausi gyvenimo skonio. Per daug pakrypęs į kažkurią pusę nematai kitos. Neveltui sakoma “aukso viduriukas”, todėl ir gyvenime turi būti tas aukso viduriukas. Turi sutarti su savim ir savo vidumi, kad pasiektum tikslų išorėje. Nežinodamas kas esi viduje, nežinosi kas esi išorėje, kaip laivas blaškomas vėjo, audrų plaukia ten kur ji neša jūra, taip pat ir pats plauksi per gyvenimą. Tik ten kur jis tave neš. Bet vien turėti tikslą neužtenka, reikia tiksliai žinoti ar tu to tikrai nori, ar tu to nori, kad pranoktum savo kaimyną Petrą ir jam įrodytum, kad tu irgi ne iš kelmo spirtas, nors tau gal būt to visiškai nereikia, ir tik švaistysi save, savo jėgas, laiką ir kantrybę vien tam, kad kažkam kažką įrodytum. Bet gal tam Petrui visai net neįdomu, kad tu bandai su juo varžytis.

Per daug pasidavęs vidiniam pasauliui prarasi gebėjimą džiaugtis pasauliu, jo teikiamais malonumais ir staigmenomis. Kraštutinumai bet kurioje srityje nėra gerai. Kaip viena pažįstama pasakė “na bet jei jau tikėti, tai tikėti iki galo” pateisindama fanatiškus tikinčiuosius. Iš kitos pusės jeigu jie jaučiasi laimingi puolę į tuos kraštutinumus tai kodėl turėčiau primesti jiems savo nuomonę. Tas pats ir su kraštutinumu pasinerti vien į įšorinį pasaulį. Pinigai, karjera ir prabangūs žaisliukai kurie suteikia laimės pojutį tai minutei. O po to tie žaisliukai tiesiog brangsta, arba auga jų kiekis. Bet pasitenkinimas nedidėja. Ir ką tada daryti? Visas gyvenimas išvaistytas, turi viską, bet nejauti laimės, gyvenimas pilkas ir beskonis. O gal tiesiog jei dar esi jaunas reikėtų atsižvelgti į savo vidų, paklausti savęs dažniau ko tu nori iš tiesų. Pagalvoti ar tau tikrai reikia to ką tau siūlo aplinka, ką tau siūlo reklaminiai stendai, maxima ir petruškevičiai? 🙂 Gal tu nori visai ko kito, tik bijai sau leisti galvoti apie tai? Pabandyk sau tai leisti, nebijodamas ir negalvodamas kaip į tai reaguos aplinka, pamatysi kaip smagu laužyti savo paties rėmus, visuomenės nustatytus stereotipus ir dogmas. Arba gali rinktis paprastesnį būdą, likti ten pat, ir merdėti “darbas, maxima, namai”. Visada yra iš ko rinktis, ir man klaiku klausyti žmonių kurie sako “aš neturiu pasirinkimo”, “aš priverstas elgtis taip ir nekitaip”, “o ką žmonės pagalvos/pasakys”. Todėl ir neturi pasirinkimo, nes pats sau nustatai ribas. Neturėsi pasirinkimo kol galvosi, kad tu jo neturi. Post’ui įkvėpė šis straipsnelis. Na ir muzikėlės dar pabaigai, negaliu nustoti klausyti, labai addictive dainelė 😉


May 28 2009

Aktyvus marketingas

Category: Pezalaimop @ 14.42

Įdomiai kai kurie pardavėjai skambinėjantys ir siūlantys visokias paslaugas įvaldę žaisti emocijomis. Vos pasakau, kad jų paslaugos manęs nedomina, mergina tokiu liūdnu balsu atsidūsta “tikrai nedomina?”. Ir po to keletą minučių jautiesi kaltas, kad tavęs tikrai tai nedomina. 🙂 Įdomu kaip galima būtų dar labiau paveikti klientą, kad jis visgi palūžtų ir vien iš gailesčio užsisakytų tą paslaugą (nors čia jau manau ilgalaikės naudos vargu ar iš to bus). 🙂


May 25 2009

Paul Kalkbrenner

Category: Muzikamuzika,Pezalaimop @ 16.27

Šiandien eidamas pietauti į ausis pataikė vienas iš stipriausiai emociškai kabinančių gabaliukų, pasimėgaudamas pristatau:

Kažkodėl jis man primena Fairmont’o pasirodymą Rygoje Spacegarage klube praeitą pavasarį. Turbūt todėl, kad tai buvo vienas iš tų tūsų kuriuos prisimeni visą gyvenimą. Nieko ypatingo, jokio posh, glam, bum ar wow. Mažai žmonių, pigi aplinka, bet visa tai sugebėjo perteikti nesveiką nuotaiką. Turbūt todėl, kad tai buvo žmonės atėję paklausyti būtent JO, o ne užklydo pagal devizą “Lekiam į klubą mergikių gal kokių pakabinsim” arba “Kas gros? Nežinau, koks skirtumas, sakė bus gerai” arba “Varom, nes nu gi madinga, prisifotkinsim, po to į one’ą prisidėsim njuostjabjių fuotkjyčių”(net nemoku šitos kalbos). Nebuvo nei tų madingų mažamečių kurių pagrindinis tikslas, kad jie būtų pastebėti, nebuvo tų mergikių kurioms reikia prabangių kokteiliukų ar Moet’ų ar Krug’ų, kurios greičiausiai net neatskirtų Freixenet’o nuo tų tikrųjų. Nebuvo viso to, buvo tik reiveriai, kurie atėjo tik dėl jo. Niekad nepamiršiu pasivažinėjimo po rytinę Rygą tekant saulei, kai miestas tuščias tuščias, o sieloje groja panašūs į šiuos garsai:


Tiesiog. Nuostabu. Abu.


May 23 2009

Astanga jogos reklama

Category: Pezalaimop @ 03.54

Nu pritrenkė tiesiog www.jogos-stovykla.lt visų pirmą su savo kainom, visų antrą su motyvacija kodėl aš turiu užsimanyti ten važiuoti savaite už štuką šimtą. Negriunam “Aštanga vinjasa joga yra autentiška sistema, ypač efektyvi, populiari ir pripažinta pasaulyje. Šią jogą praktikuoja Madonna, Stingas, Moby, Gvinet Peltrow ir kiti žymūs, bei talentingi pasaulio žmonės.” Įdomu į kokį čia target groupą taiko. Nu ne nuostabu, kad joga jau tapo mada, kaip ir knygos tapo mada (šiemet teko matyti skirtukus vagos knygyne “Skaityti madinga”). Grįžtant prie temos “Programos išklausymo sertifikatai.” Kam jis man reikalingas, kaip žmogui beieškančiam savęs? Sau prieš nosį pasikabinti kambaryje kuriame po to madingai medituosiu, ir rodysiu draugams, va čia aš medituoju, darau asanas ir visokį kitokį madingą briedą, nes gi taip daro Madonna, Stingas ir kiti abaldiet faini talentai. Atrasti save juk ir yra visa esmė, kad atrasti būtent save, tokį koks esi iš tiesų, o ne lygiuotis į tuos talentus. Negi nesijaučia čia paslėptos minties “ateik čia ir busi toks pats fainas kaip tie talentai”. Atradus save man vienodai bus tas sertifikatas ar koks dar talentas tą jogą praktikuoja. Viskas būtų labai faina, bet kai tampa mada ir popsu, praranda savo prasmę, ir tampa eiline štampofke, kuria domėtis madinga, o ne norisi. Norėtųsi pačiam pabandyti tą jogą, bet vien pažiūrėjus kiek yra skirtingų tų visų jogų, ir kaip kai kurie giria savo jogą, ir tvirtina, kad būtent jų metodika yra geriausia atšoka bet koks noras praktikuoti tai. Vadinasi dar ne laikas. Bus laikas ateis ir man tinkamiausia metodika. O kol kas liksiu skeptiškas visam tam reikalui. Kaip ir didelėms tašėms 😉 Geriau paklausom:


May 20 2009

Didelės madingos tašės

Category: Pezalaimop @ 16.52

Nu vat kam kažkas išrado tas tragiškas į turgaus baulus panašias moteriškas tašes? Nu ok, jei nešiesi sport. aprangą, arba dar krūvą milijoną daiktų – suprantama. Bet neštis ją pustuštę, kai ji pati didesnė už tave nesuprantu kam. Na aš suprantu, kad mada ir vsio takoe. Bet taigi kai kuriais atvejais tragiškai atrodo, ar mada svarbiau, nei įvaizdis (kuris juk irgi turėtų būti labai svarbus madingoms panelėms) 🙂
PVZ:

Kas man galėtų paaiškinti kodėl ir kam tokios tašės nešiojamos pustuštės? Pateisinu kai ji prigrūsta nereikalingais daiktais (nes net mažose rankinėse pilna nereikalingų daiktų), bet kitais atvejais tiesiog nesuprantu. Paburbėjau, ramiau dabar 🙂


May 19 2009

Sutapimų diena

Category: Pezalaimop @ 00.10


Ir vis gi sutapimų nebūna. Bent jau ne šiandien. Jų buvo per daug, kad jie būtų tiesiog sutapimai. Sapnai ir realybė, pavadinimai ir personos, potencialas ir galimybės. Gyvenimas nenustoja stebinti, bet kartais reikia išlysti iš tos komforto zonos, įžengti į tą palaimingą įtampos zoną, kad judėtum pirmyn. Priimti tai ko bijai, ir tokiu būdu atsikratyti to. Viskas ateina pas tave kai to labiausiai nori, kartais tau net nežinant. Užtenka tik jausti. Ne galvoti, kad jauti, o tiesiog jausti negalvojant. Ir gauni viską. Ir turi atlaikyti, tik taip pasieksi viršūnę. Laikau, lipu, čia nebegrįšiu.


Puslapiai: Atgal 1 2 3 ... 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Pirmyn
« Previous PageNext Page »