Puslapiai: Atgal 1 2 3 ... 4 5 6 7 8 9 10 11 12

May 18 2009

Pirmadienio rytas

Category: Pezalaimop @ 10.13

Nu bet tai nebegaliu. Kodėl gatvėse daugėja debilų su vairais rankose? Arba jie velkasi, arba kai tu nori jį lenkti, tada jie spaudžia. Negi rimtai reikia šypsotis ir toleruoti tokius dalykus pagal principą “atleisk kitam už jo netobulumą”, pšeprašam, bet nu tai kiek gi galima jau. Antra, parduotuvės, maxima, ir rytiniai pirkėjai. Nu kam tu moteriškė prisirenki to ko tau nereikia, ir pusę palieki prie kasos krepšelyje. Po to ilgiausia grudi savo tortą į maximos maišą į kurį jis nelabai telpa. Atėjus į darbą mane staiga suerzina ta mažytė betvarkėlė šalia stalo ant spintelės, kurią chaotiškai sutvarkau ir pusę visko išmetu, nes jei neprireikė per pusę metų – neprireiks niekada 🙂 O šiaip jau gyvenu šiek tiek kelioninėm nuotaikom, nes gi rugpjūčio mėnesį važiuosim klausyti ir žiūrėti Richie Hawtin‘o! Nesugebėjo jo niekas atvežti į Lietuvą, tai belsimės į Lenkiją – www.audioriver.pl Telefon tel aviv, Moderat, James Holden, Gui Boratto, Joris Voorn, ir ne tik, nu kas gali būti nuostabesnio vasarai artėjant link pabaigos? Jei praeitais metais buvo taip:

Tai faktas, kad geresnio tūso Lietuvoj nepamatysim 😉 Ypač kai kartelė gerokai pakilusi po praeitais metais praleistos savaitės Portugalijoje Boom’e.

Laukiu nesulaukiu to stebuklo, dėl kurio visiškai negaila išbandyti savo kantrybę tarp tūkstančių lenkų, atlaikyti lenkiškus kelius su jų mopedais, traktoriais ir dviratininkais, o kur dar tuntai katolikų sekmadienį braukiančių į bažnyčias stebuklų ieškoti.

Truputį ne laiku, bet manau jau pribrendo laikas pradėti prekybą nebereikalingų rakandų ebay aukcionuose, tuo pačiu įgausiu praktikos su seller’io account’u, nes jau kaip buy’eris tai gan advanced. Visai įdomu turėtų būti eiti į paštą, pakuoti siuntinius, siųsti juos kur nors už atlanto ar Europoj. Galima kokią lietuvišką tautinę dovanėlę įdėti gavėjui, visai miela turėtų būti gauti ką nors tautinio iš tos šalies iš kurios ką nors perki. Kokį gintariuko gabaliuką ar dar ką nors, manau mintis nebloga, o kadangi užrašiau tai tikrai nepamiršiu 🙂


May 15 2009

Pusryčiai

Category: Pezalaimop @ 23.47

Ryte važiuojant link saulėtekio pasiimti darbelį, per perėją pastebėjau einant būrelį moksleivių su čipsų pakeliais ir pepsikolos can’ais rankose. Ech, jei ir toliau bus taip pusryčiaujama nežinau ar toli benueisim.


May 15 2009

Kaip moterys galvoja

Category: Pezalaimop @ 23.43

Užvakar sužinojau įdomų dalyką apie moteris, jų mąstymą, ir tauškėjimą. Pasirodo moterys daug kalba, nes jos dažnokai nežino ką jos nori pasakyti tuo klausimu, arba apskritai neturi nuomonės kažkokiu klausimu, todėl jos šnekėdamos atranda ir “išriša” ką jos iš tiesų galvoja tuo klausimu. Aišku būna gi ir taip, kad jos iš anksto žino ką nori pasakyti. Taigi išeina, kad moterys kalbėdamos galvoja, t.y. jos garsiai mąsto, ir tuomet prieina kažkokių išvadų. Bet labiausiai mane visada stebina moterų gebėjimas bendrauti tarpusavy. Tarkim bendrauja dvi draugės, abi šneka beveik vienu metu, arba pertraukinėja viena kitą, ir klausant iš šalies niekaip neina suprasti ką jos šneka, arba susekti temą. O pasirodo jos kuo puikiausiai susišneka. 🙂 Ech, keisti padarai tos moterys 😉 Teisingai sako vienas draugas “Jų nereikia suprasti, jas reikia mylėti” 🙂


May 15 2009

Duok

Category: Pezalai,Santykių peripetijosmop @ 23.28

Šiandien per pietus diskutuojant priėjau įdomios išvados. Viena iš hipotezių kodėl šiuolaikiniams žmonėms sunku išlaikyti darnius santykius tarpusavy. Esminė problema manau yra tame, kad žmonės per savo nesveiką skubėjimą visur ir visose srityse skuba ir santykiuose. Antras dalykas primityviai tariant: moterims reikia pažadų, vyrams reikia kažko konkretaus, apčiuopiamo. Taigi moterys jaučiasi laimingos kai vyrai joms pradeda ką nors žadėti, arba bent jau sudaro įspūdį, kad moteris gali sulaukti kažko iš vyro (ir dar daugelis dalykų kurių reikia būtent tai moteriai iš vyro). Vyrai jaučiasi laimingi kai moteris leidžia jam jaustis vyru, sutampa jos interesai, patinka panašios laisvalaikio veiklos (tai gali labai skirtis priklausomai nuo abiejų). Ir ką mes gauname, lyg ir viskas idealu. Abu gauna tai ko kiekvienam reikia iš santykių, tokiu būdu užpildydami tas vidinės harmonijos skyles. Taigi, kad abu būtų laimingi abu privalo kažką duoti vienas kitam. Idealiausia be abejo kai tai vyksta besąlygiškai. Nes turėdamas savyje meilės tiek, kad galėtum ja dalintis su kitu besąlygiškai, tau nebereikia iš kito ko nors reikalauti. Štai čia ir prieinam tą “bet”, kuris atsirado per tą skubėjimą visur, apie kurį minėjau prieš tai. Norim viską gauti čia ir dabar, ir todėl vietoj to, kad brandintume savyje tą besąlygišką meilę kurią po to dalindami kitam būtume laimingi vien nuo to, mes pradedam norėti, ir ne tik norėti, bet ir imti, bei reikalauti iš kito tos meilės. Kurios neturime subrandinę savyje. Tokiu būdu mes bandom užpildyti tas skyles savyje kuo greičiau (juk pripratom gauti paruoštą maistą per 3min., gauti muziką/filmus/knygas internetu didesniu greičiu nei spėjam apdoroti, pripratom viską gauti čia ir dabar). Tokiu būdu mes reikalaujam to dėmesio/meilės/rūpesčio (nesvarbu kaip pavadinsim tai ko mums trūksta savyje), mes netgi aukojamės dėl kito, kad gauti nors trupinėlį to jausmo. Galiausiai mes tampam priklausomi nuo to žmogaus kuris mums gali tai suteikti. Nes mes nesubrandinome tos meilės savyje. Kurios užtektų mums patiems, ir kuria norėtųsi dalintis su kitu, ir būti laimingu vien nuo to. Pateiksiu labai gerą pavyzdį perskaitytą Don Miguel Ruiz knygoje “Menas mylėti”, kuris dalinai atspindį mano aukščiau išdėstytą nuomonę:

Įsivaizduokite, kad namuose turite stebuklingą virtuvę. Savo virtuvėje galite gauti maisto iš bet kurio pasaulio krašto – kiek tik norite ir kokio širdis geidžia. Niekada netenka rūpintis, ką valgyti – ko panorėsite, bus patiekta ant stalo. Esate labai dosnus, besąlygiškai dalijate maistą kitiems, nesitikėdamas už tai jokio atlygio. Kas beužsuktų, pamaitinate jausdamas malonumą, kad galite dalytis, jūsų namai visada pilni žmonių, užsukusių pasivaišinti jūsų stebuklingoje virtuvėje.

Vieną dieną kažkas pasibeldžia į duris, jas atidaręs išvystate žmogų su pica rankose. Jis taria jums: “Tik pažvel į šią picą. Duosiu ją tau, jeigu leisi man valdyti savo gyvenimą, jeigu darysi taip, kaip aš panorėsiu. Tau niekada neteks badauti, nes kasdien atnešiu picos. Tik turėsi būti man geras.

Kaip pasielgsite? Savo virtuvėje galite gauti tokios pat picos, netgi dar skanesnės. O šis žmogus siūlo jums maisto, mainais prašydamas jam paklusti, vykdyti jo norus. Juk nusijuoksite ir paaiškinsite jam: “Ne, ačiū! Man tavo maisto nereikia, nes savo turiu ligi valiai. Gali užeiti ir valgyti kiek panorėjęs – už tai nieko neprivalai daryti. Tik nesitikėk, kad darysiu tai, ką liepsi. Niekas nesugundys manęs maistu.”

O dabar įsivaizduokite priešingą situaciją. Jau kelias savaites esate alkanas. Mirštate iš bado, o kišenėje švilpia vėjai ir jūs neturite už ką nusipirkti maisto. Pasirodo žmogus su pica ir pasiūlo: “Aš turiu maisto. Galėsi pasisotinti, tik turėsi daryti, ką liepsiu.” Esate peralkęs, užuodžiate maistą. Ryžtatės jį paimti ir daryti viską, ką tas žmogus lieps. Jums valgant atėjūnas sako: “Jeigu nori daugiau – gausi, tik turėsi ir toliau daryti tai, ko aš panorėsiu.”

Šiandien jūs turite ko valgyti, bet rytoj galite nebeturėti, todėl už maistą sutinkate padaryti bet ką. Kęsdamas badą dėl maisto galite tapti vergu. Po kurio laiko jus apninka abejonės. “Kaip aš gyvensiu be picos? Jos negaudamas neištversiu. O jeigu mano partneris nuspręs ją atiduoti kam nors kitam – ją, mano picą?”

Dabar picą pakeiskime meile. Jūsų širdis jos kupina. Mylite save ir visą pasaulį. Mylite taip, kad kitų meilės jums nereikia. Dalijate ją besąlygiškai, nekeldamas niekam jokių sąlygų. Meilėje jūs – turtuolis. Ir štai sulaukiate pasiūlymo: “Galėsiu mylėti tave, jei darysi tai, ko aš norėsiu.”

Kaip elgsitės, kai jūsų širdis kupina meilės? Nusijuokęs tarsite: “Ačiū, bet tavo meilės man nereikia. Turiu jos savo širdyje netgi daugiau nei tu, ji dar gražesnė už tavąją, ir daliju ją nieko neprašydamas mainais.”

Tačiau kas nutiks, jeigu ilgitės meilės, jei širdis tuščia, o kažkas jus vilioja: “Nori trupučio meilės? Aš mylėsiu tave, tik turi pildyti mano norus.” Kankinamas meilės troškulio tokiom vilionėms neatsispirsite ir sutiksite daryti bet ką. Poreikis gali būti toks stiprus, kad už trupinėlį dėmesio atiduosite visą savo sielą.

Taigi manau, sėkmingesni santykiai būtų jei taip neskubėtume. Dažnokai pradėjęs santykius tolindavau seksą santykių pradžioje (jei mergina norėdavo jo anksčiau nei aš), kad negauti visko iš karto, ir galiausiai neturėti ko siekti. Štai berašydamas suvokiau dar vieną dalyką. Vyras visada turi turėti tikslą santykiuose. Kažko siekti, na bent jau man taip yra, jei nebematau jokių tikslų, nebematau ko siekti santykiuose, man jie pasidaro nebeįdomūs. Labai gerai, kai yra kažkokių bendrų ateities tikslų. Tada atsiranda papildoma motyvacija ne vien siekti to tikslo, bet ir daryti tai kartu. Galų gale juk kartu galima pasiekti daugiau (tuo atveju kai žmonės papildo vienas kitą). Na o grįžtant prie neskubėjimo, tai neskubant ta meilė tik auga, ir norisi po truputį vis daugiau atidengti kortas, nei iš karto drėbti ant stalo visus kozyrius ir tipo va, viskas aišku, viską žinom vienas apie kitą – būkim laimingi. 🙂 Na tai vėl gi labai subjektyvu, yra juk ir išimtinių porų, kurioms negalioja šitos taisyklės. Bet išimtys savaime suprantamas dalykas bet kuriame dalyke. Taigi vietoj to, kad užkamšytume to maisto trukumą picomis, geriau auginkime savyje tą virtuvę, kad nereikėtų priklausyti kitiems. Juk kaip gerai nepriklausyti niekam, visiškai.


May 14 2009

Kaip kovoti su kritiką

Category: Pezalaimop @ 22.59

Perskaičiau įdomų straipsnelį pas shatą, tik perskaitęs supratau, kad dažnokai vadovaujuos jo pateiktais patarimais. Gal kartais kiek per aštriai reaguoju į kritiką ir atkertu “mano gyvenimas – ką noriu tą darau”, nors kartais gal ir vertingų patarimų būna, nors jų būna gal 5-10proc., tai kaip ir reakcija nėra labai destruktyvi savo atžvilgiu. Vis gi tikrai įsitikinau, kad gyvenant taip kaip pats nori, ir neklausant kitų pasieki daugiau, gauni daugiau įspūdžių, apskritai jauti, kad gyveni, o ne šiaip egzistuoji. Nors ir sunku būti savimi, ypač Lietuvoj reikia stengtis, kad galėtum būti savimi. Nors vėl gi gal čia mano niurzgėjimas kažkoks nepagrįstas Lietuvos atžvilgiu, bet kiek teko būti užsienyje, ten žmonės mažiau žiūri į tai kaip atrodo kitiems. Jie tiesiog labiau atsipūtę, ko manau daugeliui pas mus trūksta.


May 14 2009

Gyveni taip kaip nori?

Category: Pezalaimop @ 16.06

Skaitydamas Cinnamon blogą, radau gerą įrašą, ir teisingą pastraipą jame:

P.McKenna (meskit dabar į mane akmenį) gražiai pasakoja apie trilypę žmogaus prigimtį. Viduje esame tai kas esame, tada aplinka mums priklijuoja negatyvųjį sluoksnį, to kuo mes išties neesame, tačiau savybės mums primetamos ir prigijančios, patys to besibaidydami užsipurškiam spindintį trečiąjį asmenybės sluoksnį, kad paslėptumėm tą antrąjį.  Šalia pat labai gražiai pailiustruota “viduje esame deimantai, apsinešame purvu, tačiau purvo neplauname, o nulakuojame spalvotu laku, kad būtų gražiau”. Ir visa tai yra gyvenimas be tikslo.

radau čia


May 13 2009

Kas bus su Lietuva po 10ies metų

Category: Pezalaimop @ 23.37

Įdomiai aprašo galimą ateities variantą komjaunimas.lt

Einu į biurą, įsikūrusį Gedimino prospekte. Lyja. Šalta. Bet su mašina nevažiuoju. Už įvažiavimą į Vilniaus senamiestį reikia mokėti daug, todėl neišgaliu. Autobusu taip pat nevažiuoju. Brangu. Kad išsilaikytų parkai, teko pakelti bilietų kainas. Vienkartinis bilietas – 12 litų…

Pilnas straipsnis


May 13 2009

10 Things We Can’t Have Without the Other

Category: Pezalaimop @ 16.22

  1. Money without Labor – We do not value what we do not earn.
  2. Loyalty without Trust – Loyalty will vanish in the absence of trust.

Pilnas sąrašas


May 12 2009

Debiutas

Category: Pezalaimop @ 12.37

Štai ir mano pirmas įrašas. Apie ką žadu rašyti? nežinau. apie viską kas šauna į galvus, dėsiu man įdomius linkus, pikčersus, muzikas ir pan. Kartais gal ką nors primastysiu ir parašysiu. tematikos rėmų nebus, dėsiu viską kas man įdomu.


Puslapiai: Atgal 1 2 3 ... 4 5 6 7 8 9 10 11 12
« Previous Page