Žiniasklaidai mirgant ekzoplanetomis ir vandens paieškai visatoj peršasi išvada, kad situacija žemėj tik blogėja ir karštligiškai ieškomas atsitraukimo planas. T.y. rasti kitą tinkamą planetą, ją apgyvendinti ir toliau šikti per dvi planetas. Vietoj to, kad pašalinti nesąžiningus ar šiaip griežtais kariniais metodais mažinti nesveiką žalingą vartojimą. Kuris neša tik žalą planetai ir žmonėms įsukant juos į visą tą mechanizmo virtinę “Dirbk.Pirk.Mirk”. Negi paprasčiau rasti kitą planetą ir ją paruošti šikimui, nei keisti įpročius, kad ir žiauriais metodais. Tokiais kaip uždaryti visas gamyklas kurios gamina prekes be kurių gali apsieiti kiekvienas žmogus (vaistai, prabangos prekės, bereikalinga aibė pasikartojančių produktų tik skirtingais pavadinimais ir t.t.) arba griežtai kontroliuoti gamybą ir vartojimą.
Jan 04 2010
Nekvėpuok
(© mop)
Ką mes darom kai mus užvaldo euforija ar kokia kita nuostabi emocija? Bent jau aš anksčiau puldavau fotkinti tai sukėlusį vaizdą arba filmuoti veiksmą. Bet galiausiai peržiūrint nuotraukas/video suvoki, kad jos neperduoda net dalies to jausmo. O tas jausmas kažkoks išplaukęs, nes prisimeni kaip stengeisi nustatyti kamerą, jos parametrus ir “gaudei kampą” užuot tiesiog jausdamas visą tai pilna širdimi. Ir šiandien bendraudamas su viena mergina įvardijau tai ką darau pastaruosius metus. Įdomiausia, kad kol to neįvardinau tol nepastebėdavau to pats. Darydavau tai nesąmoningai. O darydavau štai ką: pamatęs kažką įstabaus arba šiaip sukeliančio euforiją sustodavau ir sulaikydavau kvėpavimą. Pvz: einu šilta vasaros diena po pietų link ofiso ir pamatau bėgantį besijuokiantį vaiką kurio veide nesumeluotas džiaugsmas. Sustoju, stebiu jį ir nekvėpuoju. Tuo metu ta emocija, tas grožis kažkokiu mistiniu būdu sustoja ir viskas aplink sustoja, laikas ir tas jausmas. Kai nekvėpuoji tai ką tu jauti išsitempia ir gali ilgiau jausti tą būseną/emociją. Kitas atvejis: žiema, temsta, nuo kranto matau Trakų pilį, apsnigtą. Kažkur ten yra žiburėlis, kuris parodo kelią grįžtantiems per ledą medžiotojams. Tuo metu sustoju ir sulaikau kvėpavimą. Viduramžiai, aš medžiotojas, tolumoj žiburėlis ir ten manęs laukia šeima su vaikais kurie laukia manęs grįžtant. Pilyje puota, moterys pustom suknelėm, vyrukai su getrais, žmonės šoka, juokiasi ir garsiai šneka. Temsta ir žinau, kad reikia judėti, nes po to nematysiu kelio per ežerą atgal. Iškvepi. Fantazija išgaruoja palikdama malonų pėdsaką viduje. Ir tik dabar supratau, kad darau tai jau kurį laiką. Pamatęs, išgirdęs, pajautęs kažką sulaikau kvėpavimą, kad ištempčiau laiką tai emocijai išjausti. 
Nežinau gal yra kažkokių priemonių ir galima labiau į tai gilintis, o gal apskritai tai veikia tik man. my own philosophy 
Pabandyk ir tu, gal ir tau tai padės sustabdyti laiką ir truputį ilgiau jausti tą euforiją kurią sukelia aplink mus dažnai nepastebimi dalykai ir smulkmenos kuriam šiuolaikins žmogus “neturi laiko”, nes viskam kitam jis turi laiko, tik ne sau Nekvėpuok.
Dec 30 2009
Klausimas
Kokiu tikslu gaminamas kvepiantis tualetinis popierius? Nei prieš nei po manau jo niekas neuosto
Dec 24 2009
Matrica ir sistema
Pietaujant su kolega kalbėjom apie sistemą, apie žmonių tipus, skirstėm juos į tuos kurie mokykloj buvo moksliukai, o dabar bando atsigriebti ir elgiasi “negražiai”, nes anksčiau nei tėvai nei sistema to neleisdavo, o jie paklusdavo. Apie tuos kurie nepaklusdavo sistemai, bet paklusdavo visiems kitiems maištaujantiems. Ir apie tuos kurie nepaklusdavo niekam, nei sistemai nei draugams. Tiesiog būdavo savimi ir tiek.
Ir rutuliojant šitokias temas priėjau išvadą, kad filmas matrica yra puikiai atspindintis šiuolaikinį pasaulį perkeltinę prasmę. T.y. visa sistema yra didžiulis organizmas, o mes jame esame tiesiog batareikos, matiname jį. Mes jam duodam energiją dirbdami ir kurdami produktą, jis mums duoda iliuziją (daiktai, pramogos ir statusai). Ir visada atsiranda maištaujantys. Keista, kad visa tai supratau tik dabar, kai tiek metų po filmo premjeros praėjo. Batareikos gyvenantys iliuzijų pasaulyje, siekiantys visų tų nebūtų dalykų, kurie suteikia surogatinę laimę. Turi turėti “didelius kiaušus”, kad galėtum būti savimi ir kovoti už save. Kitaip tampi kažkieno valdoma batareika. Netgi hierarchija mechanizmo yra. Tu batareika, yra surinkėjas kažkoks tos energijos (įmonė -> miestas -> valstybė) ir taip viskas ir vyksta. Negali daryti ką tik nori, turi laikytis rėmų ir taisyklių. Kitaip tu “nenormalus”. O nenormalūs nepaklausūs. Nori valgyti buk kaip visi, daryk kaip visi ir gauk tą patį. O jei nenori eik į mišką ir ten sunku, nes nepatogu. O už patogumus moki savimi, savuoju aš, priimdamas primetamas taisykles ir darydamas tai ką “reikia”, tai ką “turi”, užuot daręs tai ką nori. Kartais pavyksta daryti tai ką nori ir gauti tai ką nori. Bet dažnokai darai tai ką “reikia” ir gauni “tai ką reikia, kad gautum, nes kažkam tai apsimoka”. Parduoda pasirinkimo laisvę, o tu ją perki nes galvoji, kad gali rinktis. I choose not to choose. Daryk ką jauti, nes norai šiais laikais irgi parduodami. Atrask kažką savyje, tą mažą užspaustą gyvūnėlį kuris iki šiol tylėjo, arba tu jo neklausei ir įsiklausyk ką jis tau sako. Tai tikrasis tu. Ir tik jis vienas visame pasaulyje žino kas tau yra geriausia ir ko tu iš tiesų nori. Neklausyk nieko, nei manęs nei kitų autoritetų. Klausyk savęs, savo vidaus. Jis tau pasakys ko nori ir kur eiti, kad gautum tai. Jeigu jis tau sakys, kad tu nori “daug pinigų ir gražų namą” tai kalba ne jis, o marketingo atstovai, kurie tau pardavė “norą” būti tokiu kaip kiti ir turėti statusą, kad galėtum lygintis arba puikuotis. Bet jei esi unikalus ir supranti tai, tai koks skirtumas ką turi kaimynas ir koks jo statusas, jei tu jautiesi gerai ten kur esi tuo kuo esi
Dec 23 2009
Nepilnavertiškumas
Ruvi kaip visada pamalonina gražiais straipsniais. Ir šį kartą ne išimtis. Labai geras straipsnis. Apie nepilnavertiškumo požymius. Vis galvodavau, kad pasitikiu savim, bet radau bruožų kuriuos turėjau anksčiau ir net nepastebėdavau. Galvojau taip ir turi būti, nes daug kas taip elgiasi. Apskritai net negalvojau, nes nemaniau, kad tai gali reikšti nepasitikėjimą savimi. Bet kažkur tie požymiai dingo savaime. Ypač tada kai supratau, kad nevalia kaltinti aplinkos ir aplinkinių jei pačiam nesiseka. Žodžiu rekomenduoju perskaityti. Straipsnis čia.
Dec 10 2009
Muilo opera
The term “soap opera” comes from the original serial radio shows that were sponsored by soap companies like Colgate-Palmolive and Procter & Gamble. They were broadcast during the day and housewives were their primary target. Today they are also enjoyed by college students, stoners, and the unemployed
Dec 09 2009
Pamąstymas
Kodėl eidami pas stomatologą valom dantis, o mašinos varydami į servisą – neplaunam?
Dec 08 2009
Religulous ir religija
Nuo mažens buvau pratinamas paisyti krikščioniškų normų, netgi esu krikštytas, bet visada abejojau ir klausinėjau tokių dalykų kaip “kas nusprendė, kad Dievas yra?”, “kodėl tai nėra įrodyta moksliškai” ir pan. Visada tuo abejojau ir dabar netikiu. Ypač po to kai pažiūrėjęs ne vieną filmą apie tai supratau, kad visos religijos atėjo iš vienos ar kelių labai senų religijų, tik buvo perrašytos, adaptuotos tam laikotarpiui. Kiek Dievų gimė gruodžio 25d. ir daug daug panašių sutapimų. Užtenka pažiūrėti filmą zeitgeist kur labai gražiai išdėstoma religijų raida ir panašumai: pirma, antra ir trečia dalys. Dabar gi pažiūrėjęs filmą “Religulous” prisiminiau kaip mano tikybos mokytoja ir kiti tikintieji su kuriais bandydavau ginčytis imdavo nervintis ir viską neigti, galiausiai išvadindami mane provokatoriumi ir pabėgdami nuo diskusijų, nes dažniausiai tiesiog užpildavau juos klausimais, o paaugęs ir argumentais. Iki šiol stebina, kodėl tikinčio žmogaus paklausus ko nors apie jo pasirinktą tikėjimą, jam nežinant atsakymo jis susimėto ir bėga nuo klausimo. Gal tiesiog labai baisu priimti tiesą ir pripažinti, kad Adamas ir Ieva prieš 5000m. ir kalbanti gyvatė yra tik bullshit ir pasaka vaikams gąsdinti, kad petriukas nesugalvotų aiškintis paskirties to ką turi tarp kojų su maryte, o tiksliau bijotų savo natūralių instinktų ir savo prigimties. Mano nuomonė apie bet kurią religiją (buvusią, esamą, busimą) yra tokia, kad visa tai yra tiesiog puiki valdymo ir manipuliavimo priemonė skirta tiems žmonėms kurie netiki savimi. Nes taip jau yra, kad žmogui nuo prigimties norisi kažkuo tikėti, į kažką atsiremti sunkiu momentu, kažkieno paprašyti pagalbos kai pats nežino išeities. Todėl tie kurie nežino kuo tikėti arba nenori tikėti savimi, renkasi tikėti kažkieno sukurtais idolais ir stabukais. Bet tiems kas visą tai sukūrė tik tiek neužtenka, prie viso to jie sukūrė dar ir puikią motyvacijos sistemą, kurį motyvuoja žmogų ne skatindama, o baugindama. “nedaryk to ir ano, kitaip Dievas nubaus”, “netikėsi pateksi į pragarą” ir t.t. ir pan. Taip išeina, kad ir ką bedarytum šiukštu nepadaryti ko nors, kad tik nenubaustų Dievas. Gal ir gerai, jei dalis tų taisyklių laikosi ir bent jau taip yra sukalbami, valdomi ir prižiūrimi. Visada vaikystėj stebėdavausi kodėl močiutė kuri bažnyčioj neša paskutinius pinigėlius į dėžutę gyventi geriau nepradeda, o tėvas niekam nieko nenešdamas ir vėl nuperka naują žaislą. Visada galvodavau kodėl tokia neteisybė, kad to močiutės tokios nelaimingos ir piktos veiduose.
Grįžtant prie tos tikinčiųjų susierzinimo ir bėgimo nuo klausimų temos. Penktadienį teko bendrauti su viena mergina. Ji tikinti – aš ne. Visai įdomi diskusija gavosi. Ji tvirtino, kad biblija parašyta Jėzaus. Ir kad ten viskas yra tiesa. Juokingiausia tai, kad bet kam paneigus bet kurią iš tų “tiesų” visi tikintieji atsako miglotai kažką “ne, tik tai kas ten parašyta tiesa”, “tu tiesiog nesupranti”, “maža kas yra įrodyta” ir t.t. Kodėl jokia tiesa negrindžiama argumentais? Tik tuščiais svaičiojimais ir miglotais veblenimais. Kažkada teko diskutuoti su drauge tomis religinėmis temomis. Aš jai sakiau, kad žmogui neįmanoma levituoti, ji tvirtino priešingai ir sakėsi tikinti, kad žmogus gali levituoti. Sakau, bet juk nėra įrodyta ir pan. Ir apskritai fiziškai tai neįmanoma. Ji gi atšovė, kad tai kalba mano protas, o tam, kad tikėti reikia “jausti”, o ne “žinoti”. Štai ir miglotas “taškas” diskusijoje. Po kurio nebėra nei jėgų nei noro ieškoti tiesos.
Ok tarkim, kad visa tai yra tiesa ir žemė atsirado prieš 5000m. Dievui ją sukūrus ir pan. O ką tada reiškia visi atradimai apie daug senesnius laikus ir t.t.? Gerai jeigu tai paneigia atradimus. Tada kaip katalikai paneigtų visus kitus tikėjimus? Juk tie kurie tiki kitais Dievais, Dievybėmis ar daugeliu Dievų galvoja, kad tik jie teisūs. Skaičiau pas ruvi gerą straipsnį apie simoroną ir, kad žmonės būna nelaimingi, nes jie save įspraudžia į rėmus. Na o tikintieji, besąlygiškai argi neįspraudžia savęs į rėmus? Juk jie priima tik vieną tiesą. Jie nesako “mes nežinom kaip buvo iš tiesų, todėl negaliu pasakyti”. Jie gi sako “Dievas viską sukūrė, o tu tamsuolį papulsi į pragarą” arba dar geriau “melsiuosi už tave, kad patikėtum”. Melstis už mane? Kad patikėčiau? Kuo? Kažkieno sugalvota ar pasirinkta tiesa? Nu jau tik šitų nesąmonių nereikia. Būtų įdomu rasti tikrai protingą tikintį žmogų, kuris žinotų daug teorijos ir apskritai gerai išmanytų savo tikėjimą, tam, kad galėčiau jam užduoti klausimus, kad galėčiau su juo diskutuoti ir, kad nebėgtų jis nuo kiekvieno klausimo atsakydamas “Dievo keliai yra aukščiau už mus ir mes nesuprantam kodėl jis elgiasi taip”. Nemažai minčių pasisėmiau iš šito filmo “Religulous”. Tiesiog labai gerai apibendrino mano visada keliamus klausimus religijai. Tikrai vertas dėmesio filmas, ypač tikintiesiems, o tuo labiau fanatiškai tikintiems. Norėčiau, kad užvirtų diskusija ir prasidėtų komentarų karas. Bet vargu ar kas nors iš tikinčiųjų numes bent vieną logišką arba realų argumentą religijos (bet kurios) naudai. Dar gi prisiminiau vieną labai populiarų atsakymą į daugelį klausimų “aš neprivalau tau nieko įrodinėti”. O gal tu nori man įrodyti?
Dec 07 2009
Pastebėjimas
Sprendžiant iš niolikinių nuotraukų pažinčių portaluose tai jos pačios sau ir žvaigždės ir fotografai ir fanai.
« Previous Page — Next Page »
