Puslapiai: Atgal 1 2 3 ... 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Pirmyn

Oct 29 2009

Ligos

Category: Pezalaimop @ 16.45

Perskaičiau Novum įrašą apie ligą. Reziume toks “Tik dirbti negalima. Bet ir nesinori juk.”. Ir maždaug aprašoma ką galima nuveikti namie sergant. Veiki viską tik nedirbi. Tai gal kai kuriais atvejais liga tai organizmo apsauginė reakcija nuo darboholizmo/pervargimo/monotonijos/nemotyvacijos? Gal jis iš dalies specialiai pasiduoda infekcijai, kad tu pailsėtum nuo visko ir sirgdamas veiktum tik tai ką nori, o ką nenori veikti tam jėgų tiesiog neturėtum, “nes gi sergi, temperatūra” 😉


Oct 28 2009

Ateiviai

Category: Pezalaimop @ 12.12

Paskutiniu metu stebėtinai daug informacijos apie “atradimus” kosmose. Kodėl kabutėse? Nes pradedu abejoti, kad visa tai atrasta tik dabar. Kažkaip įtartinai atrodo per dvi savaites atrastas užšalęs vandenynas Europoj, kitos planetos palydove atrasta gana daug elementų palankių gyvybei. Mėnulyje šachta einanti gilyn 80m. Marse irgi tas pats atrasta. Neatpažintas skraidantis objektas žemės orbitoj. Virš Indonezijos sprogęs meteoritas. Kažkodėl linkęs tikėti tomis sąmokslo teorijomis ir manau, kad visa tai tiesiog tik dabar pamažu paleidžiama į eterį, t.y. žmonės po truputį pratinami prie tokios informacijos, kad “the big picture” nešokiruotų paaiškėjus 🙂


Oct 23 2009

GCW protmūšis

Category: Pezalaimop @ 22.34

Na ką antrą kartą dalyvaujant GCW organizuojamame protmūšyje kuris vyksta penktadieniais 19h paėmėm šį kartą jau ne antrą, o pirmąją garbingąją vietą. Emocijos liejasi per kraštus, tiek euforijos ir adrenalino jaučiau paskutinį kartą turbūt prieš šokant iš lėktuvo 🙂 Nuostabus ir nerealus jausmas – laimėti. Dabar suprantu ką jaučia žmonės siekdami pergalės ir kodėl tiek daug darbo įdedama daugeliuose sferų, kad pasiekti finišą pirmam, įmušti lemiamą įvartį, ištraukti royal flush’ą ir pan. Dabar norisi tik bėgti ir rėkti 🙂 Gaila ne vasara, tikrai sėsčiau ant dviračio ir lėkčiau palakstyti po miestą, po naktinį vingioparką su ausinėm ausyse 🙂 Sėdžiu ofise ir negaliu, nežinau kur dėtis nuo to emocijų pertekliaus 🙂 Tiek visko norisi nuveikti, bet pasitenkinčiau ir namie kokiais keliais juokingais filmais jaukioj aplinkoj su minimaliai žmonių, matyt taip ir reikės daryti 😉


Oct 16 2009

Penktadienio vakaras ofise ir meilė ir aistra

Category: Pezalaimop @ 18.27

Turiu kažkokį keistą fetish’ą. Patinka penktadienio vakarą sėdėti ofise iki kiek įmanoma ilgiau, tai tokiais momentais tenka paskaityti įvairius rss’us. Ofisas beveik tuščias, dauguma jau išskubėję namo pavalgyt, pailsėt, pasiruošt, pasipuošt ir šaut į miestą, pas draugus, dar kur nors patūsint. O tu sėdi sau ofise ir niekur neskubi, nes niekas nelaukia ir niekur nereikia skubėti, sukti galvą ką apsirengti ir kaip elgtis. Pradėjo patikti savaitgaliai pusiau ekspromtu, kai maždaug numanai ką veiksi, bet per daug neplanuoji ir nesuki galvos. Taip geriausiai gaunasi, tada nei kiek nenusivili jei kas nors nepavyksta, tada tiesiog važiuoji namo.

Na ir va browsindamas radau labai gerą straipsnį apie santykius, manau visiems verta paskaityti, kiekvienas rastų kažką sau. Įdomiausios vietos:

Santykiuose reikia meilės, ne tik traukos. Traukoje yra agresija, meilėje — paklusnumas. Toks yra skirtumas tarp meilės ir abipusės traukos. Nors trauka — tai pirmas laiptas, bet negalima stovėti ant šio pirmo laipto per ilgai. Reikia kilti aukščiau, o tai yra meilė.

Geri santykiai pagrįsti ne poreikiu gauti, bet noru kažką duoti. Neretai sakote: “O, man nuobodu, man reikia su kuo nors susidraugauti”. O aš klausiu: “Jei tau nuobodu su savimi, kaip gi kitam bus nuobodu su tavimi?” Kažkurį laiką atrodote įdomus žmogus, bet po kelių dienų ar savaičių nustojate išreikšti save ir pabostate vienas kitam. Dėl to, kad jumyse nėra gelmės. Bet jei esate centruoti, jei suprantate save, savo protą, jei esate ramūs, nekarštligiški… Žinote, juk nemėgstame būti kartu su žmonėmis, kurie yra apimti karštligiško nerimo. Karštligiškumas atstumia. Aišku, nebent jūs esate tiek nuolankus, kad bet kuris karštligiškumas jau neturi reikšmės. Bet ypač santykiuose toks karštligiškumas viską gadina. Kai esate įsimylėję, jūs vis kalbate, kalbate, kalbate, kalbate… Kam sakyti tiek žodžių? Galima tiesiog tyliai sėdėti ir šypsotis, mėgautis saulėlydžiu ir būti šalia. Mokykitės būti su mylimu žmogumi tyloje — tai yra menas. Nes įsimylėjęs žmogus nežino, apie ką kalba. Jūs sakote kažką, dėl ko vėliau gailitės, kas gali įžeisti kitą žmogų. Įsimylėjusio intelektas tyli. Aš turiu omeny meilę santykiuose. Nes jūsų intelektas miega, jūs esate tarsi rūke. O rūke jūs nesuvokiate, ką kalbate ir nesuprantate, kaip jūsų plepalai gali paveikti kitą žmogų. O vėliau, po 10 dienų, ar net po 10 metų sužinosite, kad kuris nors jūsų pokštas labai įžeidė kitą žmogų. Kam iš jūsų buvo taip atsitikę? Argi taip nėra? Beveik visada taip yra. Todėl, kai esate centruoti ir atsikratę karštligiškumo, jums nenuobodu su pačiu savimi, ir jūsų žavesys lieka napajudinamas. Kuo arčiau jūsų yra žmogus, tuo daugiau jis mato žavesio. Čia centruotumo, sąsajos su savo tikruoju “Aš” giliai savyje paslaptis. Suprantate? <…>

Jums nuobodu, bet nenorite prisipažinti, kad jums nuobodu, nenorite įžeisti kito žmogaus. Bet jis galvoja lygiai taip pat! Tarp jūsų protų yra didžiulis atstumas, nors išoriškai tai nepasireiškia. Kaip įveikti šį atstumą? Tik gerinant save, savo buvimą. Suprantate? Žiūrėkite: kai jūs išeinate iš lėktuvo, stiuardesė palydi jus žodžiais “geros jums dienos”. Bet ji neturi to omeny! Tačiau jei tą patį jums pasakys kažkas labai artimas, brangus žmogus: senelė, mama, sesuo, brolis, — tai paliečia jūsų širdį. Nes už šitų žodžių yra labai didelis jausmas. Todėl jei bent kartą pasakysite kam nors “aš tave myliu”, šiuose žodžiuose turi būti labai didelis jausmas. Bet neverta nuolat jų kartoti. Jūs nuliūdęs ir sakote: “Labas, mieloji”. Jūs sakote „mieloji“, o viduje jus tai nuliūdina. Gal bandote tuo paslėpti savo nusivylimą ir kartojate “mieloji, mieloji, mieloji”. Už šių žodžių nėra jausmo, ir todėl santykiai tampa tokie skausmingi ir dažnai nutrūksta.

Raskite laiko sau, savaitę per metus, pabūkite su gamta, stebėkite bangas, vandenyną, paukščius, patylėkite. Visi tie pokalbiai nieko mums neduoda, nieko neišreiškia. Jie tik sukelia nesupratimą, teisingai? Aišku, žodžiai yra labai svarbūs, bet jie turi ribas. Žodžių tikslas yra sukurti jūsų viduje tylą, žodžių tikslas yra sukurti ramybę jūsų viduje. Jei jūsų žodžiai sukuria ramybę, jūs panaudojote juos teisingai. Jei jie skatina jus tobulėti, panaudojote juos teisingai. Bet neretai, kai esame tarsi rūke, naudojame žodžius, neturinčius reikšmės, prasmės, gėlmės.

Jūs galite vaikščioti į grožio saloną, daryti makiažą, gražiai rengtis ir taip toliau, bet jeigu viduje esate įsitempę, tai matosi iš jūsų veido, teisingai? Jūs galite būti nelabai gražūs, bet jeigu jūsų protas turi žavesio, jeigu jūsų sąmonėje yra nekaltumas, to neįmanoma išreikšti žodžiais. Mes visi nuo gimimo turime šias savybes. Bet kažkur kelyje mes jas praradome. Tiesiog užeikite į vaikų darželį ir pažiūrėkite į vaikų veidus. Pažiūrėkite, koks jose džiaugsmas, ramybė, grožis. O po to eikite į mokyklą, į pradines klases, į vidurines, o po to į universitetą. Ir jūs pamatysite milžinišką skirtumą. Ir juk tai mes darome? Ir tokiam išsilavinimui mes leidžiame laiką, pinigus, energiją? Tam, kad pasidarytume vis labiau nelaimingesni ir pilni stresų? Ir prarastume viską, kas mums duota nuo gimimo? Ar ne taip?

Kai jūs ką nors mylite, netgi jei jie nesupranta to, jie myli jus. Bent jau taip jūs jausite, kad jus labiau myli. Suprantate, visa esmė išraiškoje. Skirtingi žmonės išreiškia savo jausmus skirtingai. Iš kur jūs žinote, kad koks nors žmogus jūsų nemyli? Ir vėl gi meilė – tai ne veiksmas, tai ne poelgis. Kas nors gali pasiųsti jums dešimt atvirukų su tokiais žodžiais “Aš myliu tave, aš myliu tave” ir nejausti nei lašo meilės viduje.

Jie pasakė: “Mes užsiimame tokia dvasine praktika, keliamės rytais ir sakome: “Aš myliu save”. O Wallis jiems atsakė: “žinote, tam nėra poreikio. Mes to nedarome, mes tiesiog mylime”. Mes esame meilė, suprantate? Nereikia to įtvirtinti savo prote.

Tai tiek. Norėjau tiesiog parodyti man esmines vietas, gal kas perskaitęs kažką atras sau ir supras 😉 Bandysim šįvakar dalyvauti proto mūšyje kuris GCW vyks. Įdomu kaip ir kas ten, gal patogiau ir jaukiau bus nei ManoAlibi (kur nei vietos, nei ventiliacijos, nei greito aptarnavimo) 🙂 O po to nežinia, kaip ir sakiau nieko neplanuoju, kas vyks tas bus gerai 🙂


Oct 16 2009

Joga

Category: Pezalaimop @ 16.07

Kadangi labai mėgstu sklaidyti visokius mitus, burtus ir t.t. ir šiaip kabinėtis dėl savo smulkmeniškumo, netyčia aptikau straipsnį apie jogą. Ar iš tiesų ji tokia stebuklinga. Esminiai dalykai:

Gydytojas Rimantas Jakimavičius sako: „Širdies kraujagyslių sistemą treniruoja bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas. Kiti pratimai stiprina tam tikrą raumenų grupę, pavyzdžiui, pilvo presą, nugaros raumenis. Treti stiprina pusiausvyrą, koordinaciją. Čiuožiant pačiūžomis pagerėja pusiausvyra, treniruojama širdis. Užsiimant joga netreniruojama nei širdis, nei kraujagyslės, o raumenys stiprinami labai menkai“.

Psichoterapeutas Raimundas Alekna teigia, kad joga, kaip gyvenimo būdas ir atsipalaidavimo metodas, yra gerai. Problema yra ne pati joga, kaip sistema, o žmogaus asmenybė, jo gebėjimas kritiškai tą sistemą priimti: „Jei žmogus turi tvirtas vertybes, patirtį, yra brandi asmenybė, joga nepakenks. Jei asmenybė tuščia, ši filosofija bemat pripildys tuštumą — žmogus gali tapti net fanatiku, užmirštančiu šeimą, ignoruojančiu socialinį gyvenimą“. Skamba gana pavojingai. Ypač turint omeny, kad į jogos pratybas dauguma ateina ieškoti ramybės. Vadinasi, iš tiesų jos stinga.

Na štai kaip ir sakiau kažkada, nepamenu ar čia ar pas Ruvi komentaruose, kad žmogui reikia kažkuo tikėti, o jei jis netiki savimi jam tinka praktiškai bet kas, kas gražiai pateikiama. Jei neturi savo nuomonės, patogu rinktis kito nuomonę. Vienintelę naudą iš jogos kol kas tematau tai raumenų tempimas, nors ir neteko ja užsiimti tai nenoriu ginčytis, tiesiog tokia mano išankstinė nuostata. Taigi kam mokėt pinigus už burtus ir salę, jei galima pasiskaityti knygą apie raumenų tempimą ir gauti tai ko man reikia. Gal kada nors pribręsiu ir nueisiu pažiūrėti kas ta joga ir su kuo ji valgoma, ir ar man jos reikia 🙂 Kol kas apsiribosiu stretching manual’ais 🙂


Oct 09 2009

To marry or not to marry

Category: Pezalai,Santykių peripetijosmop @ 16.12

Šiandien per pietus bendravau su kolege, kuri neseniai ištekėjo. Draugavo su draugu belekiek metu na ir kaip visada turbūt atėjo tas metas kai arba tuoktis arba skirtis, jie pasirinko tuoktis. Po to kalbėjom apie cinizmą žmonių ir ypač senbernių. Ir kažkaip nejučiom pradėjau galvoti koks aš busiu po 30ies, ar jau turėsiu vaikų ir žmoną ar apimtas viduramžio krizės pirksiu sportinę mašiną ir išdegęs akis ieškosiu bent kažko į žmonas. Yra variantas imti bet kurią kuri gerai gamina, tvarko namus ir šiaip ideali namų šeimininkė ir vaikus myli. Bet ką su ja veikti laisvalaikiu jei interesai nelabai sutampa? Vargu ar būsi laimingas. Tai gal jau geriau visgi būti vienam nei su bet kuo. Visuomenė ir jos normos spraudžia mus į rėmus. Moterims visuomenė deda galiojimo datą, t.y. virš 30 jei tu dar viena tai jau nenormali, sociopatiška ir dar visokia kokia, bet tik ne tokia kokia turi būti. Pabrėšiu “TURI”. Wtf? Kodėl už mane kažkas sprendžia koks ir kuo aš “turiu” būti? Juk gyvenimas mano, kokiu noriu tokiu būnu. O tas ir yra sunku, nes visuomenė, o ypač vyresni aplinkiniai tave spaudžia, klausinėja “na kada gi jau anūkų sulauksim”. O kodėl būtinai reikia tos žmonos, tų vaikų ir t.t.? Juk ne visi sutverti šeimai ir jau geriau tegu toks žmogus liekas vienas, nei gyvena, kankina savo sutuoktinį ar vaiką skandalais ir pan. vien todėl, kad pasirinko taip kaip “reikia”. Grįžtant prie temos apie santykius. Bėgant metams požiūris į priešingą lytį keičiasi tik tuo, kad kriterijų vis daugėja ir kiekviena sutikta moteris kažką įnešą į mano vertinimų skalę. Mažų mažiausiai po pažinties pridedi dar vieną “va šito bruožo savo svajonių moteryje tikrai nenorėčiau”, ir tų bruožų tik daugėja, o ta svajonių moteris tik tolsta ir tolsta, nes daugėjant kriterijams ji tampa beveik visai nereali. Bet iš kitos pusės tie kriterijai tik galvoje, būna juk gyvenime situacijų kai sutinki žmogų ir tau visiškai neįdomu ką jis atitinka ir ko ne, tau tiesiog norisi būti kartu su juo, nieko negalvojant ir nieko nevertinant. Kai jauti, kad tau norisi būti su juo visą parą, veikti bet ką, stebėti kiekvieną jo judesį, įkvėpimą, akies mirktelėjimą, mimiką. Seniai to nepatyriau. Kažkur pamečiau tuos rožinius akinius, o taip norėtųsi vaikščioti, ką čia vaikščioti skraidyti palubėm su tais akinukais nieko nematant aplinkui ir nepastebint jokių neigiamų dalykų. Bet deja, dažniausiai tie akinukai atsiranda tada kai mažiausiai to tikiesi ir lauki. Sutinki kažką, bac ir tu jau su jais, nieko aplink nematai, tik tą žmogų. Vien dėl tokių akimirkų verta gyventi. Ir nėra čia ko gailėtis dėl to ko nėra, reikia visgi džiaugtis tuo kas yra. Kad ir dabar lengvai debesuotas dangus su žydrom proskynom, juk gražu, juk faina 🙂 Laukiu saulėto savaitgalio, kad išlėkti pašmirinėti gamtoj, o sutemus raudonom ausim ir žandais gerti karštą arbatą ar kavą ir rudeniškai šnekučiuotis su geru draugu ar drauge apie šį bei tą, apie nieką ir apie viską.


Oct 08 2009

Kostiumuotieji seniai

Category: Pezalaimop @ 13.31

Turiu kažkokį nepaaiškinamą šleikštulį kostiumuotiems seniams, ypač tiems kurie dirba visokiose ministerijose. Tokius dažnai tenka matyti jei pietauju susisiekimo ministerijos valgykloje. Maistas ten pigus ir gana kokybiškas, bent jau pagal kainą. Nors šiaip dažniausiai lieki nepavalgęs, nes ne itin skanu, bent jau ne visada. Na gerai, ne apie tai. Apie senius. Kostiumuotus. Jie dažniausiai stovi rankas sudėję už nugaros, pagal kūno kalba tai reiškia maždaug tai, kad jie jaučiasi viršesni už aplinkinius, arba kažkada turėjo vadovaujantį postą. Ir ta jų pedofiliška povyza mane taip erzina, kad kartais noriu juos tiesiog imti ir smaugti prie pat kasos 😀 Dažnokai jie mėgsta mėtyti juokelius savo ne pirmą jaunystę gyvenančioms ūsuotoms kolegėms, kurioms nieko kito nelieka kaip paslapčia kikenti į kumštuką. Jei kartais tenka susidurti su tokiais kokioje nors minikonfliktinėje situacijoje, jie niekada neklausys tavo argumentų, o tik pūsis ir tvirtins esą tik jie teisūs. Kažkodėl jie rimtai galvoja, kad jie visur ir visada teisūs ir kenčia nuo to ne tik kolegos, bet ir vaikai ar anūkai. Nebuvo man šiandien su jais jokio incidento, tiesiog pamačiau vieną tokį ir taip susierzinau, kad negalėjau neužsirašyti minčių į telefoną. Dirbti jie dažniausiai nedirba, tik sėdi ir pasirašinėja visokius popieriukus, tariasi dėl otkatų su verslininkais ir organizuoja fiktyvius konkursus, kuriuos atseit kažkas laimi. Nors realiai pradžioj jiems ir jų ministerijai siūloma kokia nors paslauga arba prekė ir tik po to jie ieško kur visą tai pritaikyt ir kaip organizuoti konkursą, kad laimėtų tik ta įmonė kuri tą dalyką ir pasiūlė 🙂 Nu va, paburbėjau, dabar ramiau. Toliau galima sočiai dirbti. 🙂


Aug 27 2009

MMT

Category: Pezalaimop @ 18.00

Radau netyčia tokiam puslapiuke surašytas mintis klasifikuotas kaip “Makes Me Think”. Nusprendžiau geriausias užsirašyti, kad nepamirščiau 😉

  1. Today, I asked my 6 year old son what he wants to be when he grows up. He said, “Mommy, all I want to be is happy.”. MMT
  2. Today, my daughter confronted me with the fact that my biggest fear, a fear that has held me back from many life experiences, has never come true.  I am 76 years old.  MMT
  3. Today, my company employs 130 intelligent individuals and turns a net profit of nearly $500K a year.  I started this company 10 years ago after I was laid off by IBM.  If they hadn’t laid me off, I might still be working in a cubicle at IBM today.  MMT
  4. Today, I married the man of my dreams.  I left for college at 18 and looked for him there.  Nothing.  I moved to a new city and looked for him there.  Nothing.  Then last fall I returned home for Thanksgiving.  My brother’s best friend, whom I grew up with, joined us for dinner.  And I found him.  MMT
  5. Today, I was reunited with an old buddy.  Throughout college we were best friends.  Then just before graduation we got into a nasty fight over a girl.  Terrible words were exchanged and we never spoke again, until today.  And as we hugged each other, we acknowledged how irrelevant that girl is now.  MMT
  6. Today, I was walking along the boardwalk in Pacific Beach when I saw 4 teenagers heckling a homeless beach bum.  He laughed and said, “I’m not crazy!  ‘Crazy’ is spending 40 years of your life hating 40 hours a week.”  MMT
  7. Today, I was at the beach watching a little girl chase her father’s remote controlled car around in circles.  She kept jumping forward and falling on her knees in an effort to catch the car as it skidded by.  She did this 31 times and failed.  But on attempt #32, she caught the car.  MMT

Labiausiai įstrigo pirmi du punktai. Tame juk tiek daug tiesos, tik va niekas laiko neturi atkreipti dėmesį į tokius dalykus. Kaip dainuojama vienoj dainoj “The time is now”. Taigi arba tu gyveni arba tu planuoji savo ateitį. Šovė į galvą idėja? Kad ir kokia ji nurauta bebūtų spjauk į mintis “ką žmonės pagalvos” ir pan. ir daryk. Tik taip pajusi visą gyvenimo skonį ir jausi gyvenimą, o ne merdėsi planuodamas “kai bus tas, tada tai jau gyvensiu” 🙂 Nieko nebus, arba neturėsi to, arba nebereikės to, kad gyventum.


Aug 26 2009

Akinių verslas

Category: Patarimai,Pezalaimop @ 15.15

Su sąlyga, kad šeštadienį ryte išskrendu į Ibizą atšvęsti gimtadienį ir lengvai pailsėti/patūsinti, prireikė akinių nuo saulės. Praeitais metais kelionėje į boom’ą sulaužiau savo neatsakingai įgrūdęs juos tiesiog į kūprinę be jokio futliaro. Kadangi šiemet nenorėjau pirkti belekokių plastmaskių ir gadinti jomis akis nusprendžiau prasinešti po optikos parduotuves. Antrą dieną iš eilės pietų metu laksčiau po aplinkinius centro optikos salonus. Šiandien galų gale radau akinius ir nusipirkau, bet pradėkim ne nuo to. Užėjau į vieną ir kaip dažnai būna, kuo labiau tinka tuo didesnė kaina. Matuojuos Armani, šlamštas, dng tas pats, nelabai kuo skiriasi nuo tų plastmasinių po 10lt. Paimu vienus, o labai netgi nieko, Prada 1100lt, su nuolaida ~600lt. Per daug. Paimu Tag Heuer, tinka idealiai, kaina apie 1300lt, su nuolaida ~700. Brangesnių nesimatavau, nes jų turbūt ir nėra. Ok einam toliau. Optometrijos centre radau galiausiai kokių norėjau, ne plius minus kokių norėjau. Vogue. Kaina 509lt. Su nuolaida 224lt. Čia jau geriau. Grįžtu į ofisą ir einu ieškoti tokių pačių internete. Įdomu gi ar sutaupiau kiek nors ar prašoviau net su tokiu išpardavimu. Ir ką gi randu? Tokie patys akiniai inete po ~100baksų. Pvz tuos pačius Tag’us tik ką radau inete už 644lt be pristatymo. Šiek tiek laimėjau. Bet dabar pagalvoju kiek gi mūsų tie optikos salonai užsimeta pinigų ant tų akinių. Plius minus tuos 50proc. ir užsimeta kuriuos po to numeta per išpardavimus. Taigi geriausia nueini išsirenki akinius ir tada jau eini to pačio modelio ieškoti internete. Tą padarysiu ieškodamas akinių važinėjimui su dviračiu, nors dabar Hawaii Express išsiparduoda prieš užsidarymą nuo rugsėjo. Jei netingėsiu tai update’insiu blogą įspūdžiais apie kelionę į Ibizą. Nors realiai užteks tik wi-fi, nes šį kartą imsiu normalų telefoną su wi-fi ir gps.


Aug 14 2009

Nuobodulys

Category: Pezalaimop @ 14.15

Nuobodulys – apnuogintos būties šaknys: švarios, niekuo nepridengtos. Reikia drąsos, kad tai atlaikytum, nepabėgtum nuo to. Kai jus aplanko nuobodulys, pasiduokite jam. Nuobodulys – tai jūsų langas į laiko begalybę, į jūsų nereikšmingumą joje. Žinoma, tai nebus muzika jūsų klausai, tačiau tuštumos ir net kilniausių jūsų poelgių menkumo suvokimas kur kas geriau nei iliuzijos apie jų reikšmę ir pernelyg gera nuomonė apie save. Josifas Brodskis


Puslapiai: Atgal 1 2 3 ... 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Pirmyn
« Previous PageNext Page »