May 15 2012

Meilės kančios būdingos tik neurotikams

Category: Patarimai,Pezalai,Psycho,Santykių peripetijosmop @ 14.26

Negaliu nepasidalinti puikiu straipsniu apie meilę ir šiaip gyvenimą. Jeigu kiekvienas perskaitys, įsigilins ir įsisavins tai kas jame parašyta, gal tapsime laimingesni ir supratę kas yra tikroji meilė – rasime tai ko visada ieškojome? O gal kaip tik nustosime ieškoti ir viskas kas turėjo būti – atsiras savaime? Skaitom: Meilės kančios būdingos tik neurotikams


Feb 09 2010

Vyro svajonių moters paslaptys

Category: Pezalai,Santykių peripetijosmop @ 14.40

Toks įdomus straipsnelis į vienus vartus. Kur vyras paprastas vartotojas, o moteris aparatas pildantis užgaidas. Nors su šiais teiginiais sutinku:

  • Nelepinkite vyro maistu prieš meilės aktą, nes nuo sotaus valgio jis aptings, taps mieguistas ir apatiškas, o kraujotaka sustiprės pakeliui į skrandį, o ne ten, kur reikia.
  • Prestige klasės meilužė niekada neleis sau tapti „skudurų verge“. Kitaip tariant, pirmoje vietoje jai bus ne drabužiai (jei vyriškis staiga pasiūlytų užsukti į parduotuvę), nors ir geros kokybės, sukurti žinomų dizainerių, skoningi, ir, žinoma, brangūs, o pats vyras. Po karšto meilės susitikimo retas vyras galėtų pasakyti, kuo moteris buvo apsirengusi. Ir jam visai tas pats ar moters drabužėliai pirkti turguje, kinų gamybos ar žinomo drabužių dizainerio firminėje parduotuvėje.
  • Vyrams mažiausiai patinka, kai moterys pradeda skelbti ultimatumus. Dažnas vyras sutrinka, pradeda abejoti ir ima visai nelogiškai elgtis, o paskui dėl to gailisi arba ne. Kam ultimatumais tikrinti jo jausmų tvirtumą, jei ir be to galima padaryti santykius tampresniais.
  • Gyvuoja neteisingas suvokimas, kad vyrams nepatinka protingos moterys. Ne visai taip. Jiems patinka ne protingos moterys, o tos, kurios pernelyg demonstruoja savo protą, peršokdamos vyrą ir nurodinėdamos, kaip jis turėtų elgtis. Protinga moteris niekada neparodys, kad ji protingesnė už vyrą, bet pabrėžia savo išskirtinumą seksualiuose dalykuose.
  • Dar vienas labai svarbus dalykas: niekada nemokykite vyro gyventi. Mes visi nemėgstame moralų ir pamokslavimų dar nuo mokyklos laikų. Priimkite jį tokiu, koks yra ir viskas.

Su visais kitais punktais nelabai sutinku. 🙂 Svarbiausia manau būti savimi ir besąlygiškai mylėti žmogų, nieko už tai nereikalaujant, tuomet abipusė meilė bus turtinga abipusiais jausmais, pagarba ir noru padaryti vienas kitą laimingu. Elkimės su moterimis kaip su karalienėmis, o jos savo ruožtu tegu elgiasi kaip su karaliais 🙂


Nov 13 2009

Seksas, meilė, dėmesys ir šiuolaikinis požiūris į santykius

Category: Pezalai,Santykių peripetijosmop @ 13.31

Vakar teko diskutuoti su pusbroliu apie žmonių santykius. Ir kodėl šiais laikais išoriškai daug mažiau laimingų porų. Priėjom įdomią išvadą. Ir ta išvada ta, kad dėl visko kalta pornografija, tiksliau lengvai pasiekiama pornografija. Paaiškinsiu labai paprastai, schematiškai:

  • Vaikinas nori merginos (sekso)
  • Kadangi po ranka yra tik internetas su jo lengvai pasiekiamu pornografiniu turiniu, bet kokio žanro jam tuo momentu merginos nebereikia
  • Vaikinas gavo tai ko norėjo, nors ir surogatiškai
  • Vaikinas merginos nebenori (bent jau iki kitos dienos, na čia jau nuo individo priklauso)

Tas pats gali galioti ir merginoms, negaliu apie jas spręsti, nes nesu mergina ir dar nesu aptarinėjęs šitos temos su padružkėm 🙂 Taigi iš viso šito išlenda dar keletas negerų visuomenei dalykų, tiksliau klasikiniai porų santykiai išsigimsta ir tampa nebe tokie kokie buvo prieš 15-20m. ir seniau. Paaiškinu. Vaikinas norėdamas sekso su mergina siekia jos, tam, kad gauti tai ko jis nori jis anksčiau turėdavo (paimkim prielaidą, kad merginą jis turi, arba turi potencialų grobį): susisiekti su ja (paskambinti, užeiti), susitikti ir skirti jai dėmesio (sukti galvą kuo ir kaip ją sužavėti), kadangi anksčiau seksas buvo sunkiau prieinamas trofėjus (dėl plačiau paplitusios nuomonės “nekaltybė kelias į tikrą meilę”) tai vaikinas būdamas su mergina mažiau buvo tikras vakaro baigtimi nei pvz dabar iš to seka, kad vaikinas negavęs ko norėjo sieks merginos toliau. Ir kuo ilgiau negaus, tuo labiau išsivystys ta vadinama “meilė”, kurią tiksliau galima būtų apibrėžti kaip tiesiog seksualinis potraukis duotajam subjektui (nors tuo atveju kai kurie merginos aspektai gali nepatikti visai ar net erzinti, bet instinktas nugali). O dabar viskas paprasčiau jei neturi laiko/tingi/nenori ieškoti merginos seksui randi surogatinį pakaitalą internete vaizdų pavidalu. Patenkini instinktą ir viskas, nebereikia niekur eiti ir nieko daryti 🙂 Todėl dalis merginų negauna dėmesio iš potencialių vaikinų kurie jų nori (sorry, bet platoniškais santykiais aš netikiu. Manau viskas turi būti palaikoma aistra ir potraukiu, ne vien tik “sielų giminingumu”)

Dar vienas dalykas išsivystęs per pastaruosius metus, tai tos vadinamos “one’inės nuotraukos”. T.y. mergaitės 12-16m. rengiasi ir pozuoja taip tarsi pretenduotų laimėti erotinę fotosesiją, ar patenkinti susmirdusio pedofilo poreikius. Tas pats reikalas vyksta ir su 16-25m. merginomis. Nekalbu apie visas, kalbu tik apie tuos atvejus. Taigi dar vieną išvadą kurią priėjom vakar diskutuodami ta, kad merginos negaudamos dėmesio kaip rašiau prieš tai pradeda jo ieškoti kitur, vėl gi tame pačiame internete. Jeigu vaikinams reikia patenkinti savo seksualinius instinktus tai merginoms reikia patenkinti savo “patinku kitiems” instinktą. Ką jos sėkmingai ir daro, registruojasi visuose įmanomuose portaluos, deda atviras nuotraukas, kur parodo didesnę dalį savo nuostabaus kūno, arba parodo beveik esminius jo privalumus taip gaudamos dėmesį iš apsiseilėjusių namisėdų kurie rašinėja joms nepadorius laiškelius arba seniai siūlo pinigus, kad galėtų prisiliesti prie jaunystėje prarastų įspūdžių 🙂 Štai ir gaunasi, kad pornografija kalta, kad vyrai mažiau skiria dėmesio merginoms, o merginos negaudamos to dėmesio ieško jo įvairiais būdais. Kalbu be abejo iš tos pusės kurie turi internetą ir naudoja jį ne tik pašto skaitymui ar blogo rašymui 🙂 Įdomu kaip su tais žmonėmis kurie neturi interneto (dar taip būna?) arba su tais kurie nepatenkina savo dėmesio trukumo ar seksualinio potraukio interneto pagalba. Įsivaizduokim jei pavyktų mėnesį niekur nematyti nuogo moters kūno (matom jį beveik visur. Reklamos, žurnalai, filmai, ką jau kalbėti apie pornografiją), kaip pasikeistų požiūris į merginas ir ar ženkliai padidėja nors bendrauti, skirti dėmesį ir pan.

Perskaičiau ką parašiau. Kažkaip šiek tiek iš vyro “kuriam iš moters reikia tik vieno” pozicijos gavosi rašliava. Bet kažkodėl man visgi atrodo, kad ir kiek tu nevyniotum į vatą ką sakai ar ką galvoji (gal net bandai apgauti save), vis tiek viskas prasideda nuo to, kad arba nori merginą įsitempti į lovą arba ne. Vieni tam renkasi paprastus tiesius būdus ir siūlo tą atviru tekstu. Kiti gi rūpinasi ir susitikinėja savaitėmis ir mėnesiais kol gauna tai ko nori. Bet galiausiai vis tiek prieinam prie to, kad viso to tikslas yra lova. Būtų įdomu pabendrauti su žmogum kuris su mergina pradeda susitikinėti ir susitikinėja negalvodamas kada pagaliau bus pirmas kartas su ja arba kokia ji lovoj 🙂

Na yra atskira kategorija moterų – padružkės. Jų kažkodėl nesinori nei į lovą įsitempti nei dar ko nors iš jų į tą pusę. Su jom dažniausiai sieja emocinis ryšys. T.y. su jom faina leisti laisvalaikį, diskutuoti ir dalintis slapčiausiomis mintimis (nes nebijai “ką pagalvos”). Nors kartais ir dingteli kokia pošla mintis jų adresu, bet viskas ir baigiasi mintimis. Įdomus atvejis kai padružkė tampa “fuck buddy” arba mergina. Bet su tokiu atveju dar neteko susidurti. Tik žinau iš kitų, kad tokiu atveju dažnokai prarandamas “draugas”. Na ir galiausiai iš vis nieko iš to nesigauna.


Oct 09 2009

To marry or not to marry

Category: Pezalai,Santykių peripetijosmop @ 16.12

Šiandien per pietus bendravau su kolege, kuri neseniai ištekėjo. Draugavo su draugu belekiek metu na ir kaip visada turbūt atėjo tas metas kai arba tuoktis arba skirtis, jie pasirinko tuoktis. Po to kalbėjom apie cinizmą žmonių ir ypač senbernių. Ir kažkaip nejučiom pradėjau galvoti koks aš busiu po 30ies, ar jau turėsiu vaikų ir žmoną ar apimtas viduramžio krizės pirksiu sportinę mašiną ir išdegęs akis ieškosiu bent kažko į žmonas. Yra variantas imti bet kurią kuri gerai gamina, tvarko namus ir šiaip ideali namų šeimininkė ir vaikus myli. Bet ką su ja veikti laisvalaikiu jei interesai nelabai sutampa? Vargu ar būsi laimingas. Tai gal jau geriau visgi būti vienam nei su bet kuo. Visuomenė ir jos normos spraudžia mus į rėmus. Moterims visuomenė deda galiojimo datą, t.y. virš 30 jei tu dar viena tai jau nenormali, sociopatiška ir dar visokia kokia, bet tik ne tokia kokia turi būti. Pabrėšiu “TURI”. Wtf? Kodėl už mane kažkas sprendžia koks ir kuo aš “turiu” būti? Juk gyvenimas mano, kokiu noriu tokiu būnu. O tas ir yra sunku, nes visuomenė, o ypač vyresni aplinkiniai tave spaudžia, klausinėja “na kada gi jau anūkų sulauksim”. O kodėl būtinai reikia tos žmonos, tų vaikų ir t.t.? Juk ne visi sutverti šeimai ir jau geriau tegu toks žmogus liekas vienas, nei gyvena, kankina savo sutuoktinį ar vaiką skandalais ir pan. vien todėl, kad pasirinko taip kaip “reikia”. Grįžtant prie temos apie santykius. Bėgant metams požiūris į priešingą lytį keičiasi tik tuo, kad kriterijų vis daugėja ir kiekviena sutikta moteris kažką įnešą į mano vertinimų skalę. Mažų mažiausiai po pažinties pridedi dar vieną “va šito bruožo savo svajonių moteryje tikrai nenorėčiau”, ir tų bruožų tik daugėja, o ta svajonių moteris tik tolsta ir tolsta, nes daugėjant kriterijams ji tampa beveik visai nereali. Bet iš kitos pusės tie kriterijai tik galvoje, būna juk gyvenime situacijų kai sutinki žmogų ir tau visiškai neįdomu ką jis atitinka ir ko ne, tau tiesiog norisi būti kartu su juo, nieko negalvojant ir nieko nevertinant. Kai jauti, kad tau norisi būti su juo visą parą, veikti bet ką, stebėti kiekvieną jo judesį, įkvėpimą, akies mirktelėjimą, mimiką. Seniai to nepatyriau. Kažkur pamečiau tuos rožinius akinius, o taip norėtųsi vaikščioti, ką čia vaikščioti skraidyti palubėm su tais akinukais nieko nematant aplinkui ir nepastebint jokių neigiamų dalykų. Bet deja, dažniausiai tie akinukai atsiranda tada kai mažiausiai to tikiesi ir lauki. Sutinki kažką, bac ir tu jau su jais, nieko aplink nematai, tik tą žmogų. Vien dėl tokių akimirkų verta gyventi. Ir nėra čia ko gailėtis dėl to ko nėra, reikia visgi džiaugtis tuo kas yra. Kad ir dabar lengvai debesuotas dangus su žydrom proskynom, juk gražu, juk faina 🙂 Laukiu saulėto savaitgalio, kad išlėkti pašmirinėti gamtoj, o sutemus raudonom ausim ir žandais gerti karštą arbatą ar kavą ir rudeniškai šnekučiuotis su geru draugu ar drauge apie šį bei tą, apie nieką ir apie viską.


May 28 2009

Dvi jūros

Ar kada sustojame pagalvoti kur plaukiam savo gyvenime, ir koks mūsų tikslas? Neveltui sakoma “Žmogus be tikslo, kaip laivas be būrės išplaukęs į atvirus vandenis”. Dvi jūros mumyse tai kaip išorinis ir vidinis pasaulis. Jei nesistengsi išlaikyti balanso tarp judviejų kažko pastoviai trūks. Vieną dieną trūks motyvacijos gyventi, arba šiaip užpuls apatija, arba tiesiog šiaip nejausi gyvenimo skonio. Per daug pakrypęs į kažkurią pusę nematai kitos. Neveltui sakoma “aukso viduriukas”, todėl ir gyvenime turi būti tas aukso viduriukas. Turi sutarti su savim ir savo vidumi, kad pasiektum tikslų išorėje. Nežinodamas kas esi viduje, nežinosi kas esi išorėje, kaip laivas blaškomas vėjo, audrų plaukia ten kur ji neša jūra, taip pat ir pats plauksi per gyvenimą. Tik ten kur jis tave neš. Bet vien turėti tikslą neužtenka, reikia tiksliai žinoti ar tu to tikrai nori, ar tu to nori, kad pranoktum savo kaimyną Petrą ir jam įrodytum, kad tu irgi ne iš kelmo spirtas, nors tau gal būt to visiškai nereikia, ir tik švaistysi save, savo jėgas, laiką ir kantrybę vien tam, kad kažkam kažką įrodytum. Bet gal tam Petrui visai net neįdomu, kad tu bandai su juo varžytis.

Per daug pasidavęs vidiniam pasauliui prarasi gebėjimą džiaugtis pasauliu, jo teikiamais malonumais ir staigmenomis. Kraštutinumai bet kurioje srityje nėra gerai. Kaip viena pažįstama pasakė “na bet jei jau tikėti, tai tikėti iki galo” pateisindama fanatiškus tikinčiuosius. Iš kitos pusės jeigu jie jaučiasi laimingi puolę į tuos kraštutinumus tai kodėl turėčiau primesti jiems savo nuomonę. Tas pats ir su kraštutinumu pasinerti vien į įšorinį pasaulį. Pinigai, karjera ir prabangūs žaisliukai kurie suteikia laimės pojutį tai minutei. O po to tie žaisliukai tiesiog brangsta, arba auga jų kiekis. Bet pasitenkinimas nedidėja. Ir ką tada daryti? Visas gyvenimas išvaistytas, turi viską, bet nejauti laimės, gyvenimas pilkas ir beskonis. O gal tiesiog jei dar esi jaunas reikėtų atsižvelgti į savo vidų, paklausti savęs dažniau ko tu nori iš tiesų. Pagalvoti ar tau tikrai reikia to ką tau siūlo aplinka, ką tau siūlo reklaminiai stendai, maxima ir petruškevičiai? 🙂 Gal tu nori visai ko kito, tik bijai sau leisti galvoti apie tai? Pabandyk sau tai leisti, nebijodamas ir negalvodamas kaip į tai reaguos aplinka, pamatysi kaip smagu laužyti savo paties rėmus, visuomenės nustatytus stereotipus ir dogmas. Arba gali rinktis paprastesnį būdą, likti ten pat, ir merdėti “darbas, maxima, namai”. Visada yra iš ko rinktis, ir man klaiku klausyti žmonių kurie sako “aš neturiu pasirinkimo”, “aš priverstas elgtis taip ir nekitaip”, “o ką žmonės pagalvos/pasakys”. Todėl ir neturi pasirinkimo, nes pats sau nustatai ribas. Neturėsi pasirinkimo kol galvosi, kad tu jo neturi. Post’ui įkvėpė šis straipsnelis. Na ir muzikėlės dar pabaigai, negaliu nustoti klausyti, labai addictive dainelė 😉


May 15 2009

Duok

Category: Pezalai,Santykių peripetijosmop @ 23.28

Šiandien per pietus diskutuojant priėjau įdomios išvados. Viena iš hipotezių kodėl šiuolaikiniams žmonėms sunku išlaikyti darnius santykius tarpusavy. Esminė problema manau yra tame, kad žmonės per savo nesveiką skubėjimą visur ir visose srityse skuba ir santykiuose. Antras dalykas primityviai tariant: moterims reikia pažadų, vyrams reikia kažko konkretaus, apčiuopiamo. Taigi moterys jaučiasi laimingos kai vyrai joms pradeda ką nors žadėti, arba bent jau sudaro įspūdį, kad moteris gali sulaukti kažko iš vyro (ir dar daugelis dalykų kurių reikia būtent tai moteriai iš vyro). Vyrai jaučiasi laimingi kai moteris leidžia jam jaustis vyru, sutampa jos interesai, patinka panašios laisvalaikio veiklos (tai gali labai skirtis priklausomai nuo abiejų). Ir ką mes gauname, lyg ir viskas idealu. Abu gauna tai ko kiekvienam reikia iš santykių, tokiu būdu užpildydami tas vidinės harmonijos skyles. Taigi, kad abu būtų laimingi abu privalo kažką duoti vienas kitam. Idealiausia be abejo kai tai vyksta besąlygiškai. Nes turėdamas savyje meilės tiek, kad galėtum ja dalintis su kitu besąlygiškai, tau nebereikia iš kito ko nors reikalauti. Štai čia ir prieinam tą “bet”, kuris atsirado per tą skubėjimą visur, apie kurį minėjau prieš tai. Norim viską gauti čia ir dabar, ir todėl vietoj to, kad brandintume savyje tą besąlygišką meilę kurią po to dalindami kitam būtume laimingi vien nuo to, mes pradedam norėti, ir ne tik norėti, bet ir imti, bei reikalauti iš kito tos meilės. Kurios neturime subrandinę savyje. Tokiu būdu mes bandom užpildyti tas skyles savyje kuo greičiau (juk pripratom gauti paruoštą maistą per 3min., gauti muziką/filmus/knygas internetu didesniu greičiu nei spėjam apdoroti, pripratom viską gauti čia ir dabar). Tokiu būdu mes reikalaujam to dėmesio/meilės/rūpesčio (nesvarbu kaip pavadinsim tai ko mums trūksta savyje), mes netgi aukojamės dėl kito, kad gauti nors trupinėlį to jausmo. Galiausiai mes tampam priklausomi nuo to žmogaus kuris mums gali tai suteikti. Nes mes nesubrandinome tos meilės savyje. Kurios užtektų mums patiems, ir kuria norėtųsi dalintis su kitu, ir būti laimingu vien nuo to. Pateiksiu labai gerą pavyzdį perskaitytą Don Miguel Ruiz knygoje “Menas mylėti”, kuris dalinai atspindį mano aukščiau išdėstytą nuomonę:

Įsivaizduokite, kad namuose turite stebuklingą virtuvę. Savo virtuvėje galite gauti maisto iš bet kurio pasaulio krašto – kiek tik norite ir kokio širdis geidžia. Niekada netenka rūpintis, ką valgyti – ko panorėsite, bus patiekta ant stalo. Esate labai dosnus, besąlygiškai dalijate maistą kitiems, nesitikėdamas už tai jokio atlygio. Kas beužsuktų, pamaitinate jausdamas malonumą, kad galite dalytis, jūsų namai visada pilni žmonių, užsukusių pasivaišinti jūsų stebuklingoje virtuvėje.

Vieną dieną kažkas pasibeldžia į duris, jas atidaręs išvystate žmogų su pica rankose. Jis taria jums: “Tik pažvel į šią picą. Duosiu ją tau, jeigu leisi man valdyti savo gyvenimą, jeigu darysi taip, kaip aš panorėsiu. Tau niekada neteks badauti, nes kasdien atnešiu picos. Tik turėsi būti man geras.

Kaip pasielgsite? Savo virtuvėje galite gauti tokios pat picos, netgi dar skanesnės. O šis žmogus siūlo jums maisto, mainais prašydamas jam paklusti, vykdyti jo norus. Juk nusijuoksite ir paaiškinsite jam: “Ne, ačiū! Man tavo maisto nereikia, nes savo turiu ligi valiai. Gali užeiti ir valgyti kiek panorėjęs – už tai nieko neprivalai daryti. Tik nesitikėk, kad darysiu tai, ką liepsi. Niekas nesugundys manęs maistu.”

O dabar įsivaizduokite priešingą situaciją. Jau kelias savaites esate alkanas. Mirštate iš bado, o kišenėje švilpia vėjai ir jūs neturite už ką nusipirkti maisto. Pasirodo žmogus su pica ir pasiūlo: “Aš turiu maisto. Galėsi pasisotinti, tik turėsi daryti, ką liepsiu.” Esate peralkęs, užuodžiate maistą. Ryžtatės jį paimti ir daryti viską, ką tas žmogus lieps. Jums valgant atėjūnas sako: “Jeigu nori daugiau – gausi, tik turėsi ir toliau daryti tai, ko aš panorėsiu.”

Šiandien jūs turite ko valgyti, bet rytoj galite nebeturėti, todėl už maistą sutinkate padaryti bet ką. Kęsdamas badą dėl maisto galite tapti vergu. Po kurio laiko jus apninka abejonės. “Kaip aš gyvensiu be picos? Jos negaudamas neištversiu. O jeigu mano partneris nuspręs ją atiduoti kam nors kitam – ją, mano picą?”

Dabar picą pakeiskime meile. Jūsų širdis jos kupina. Mylite save ir visą pasaulį. Mylite taip, kad kitų meilės jums nereikia. Dalijate ją besąlygiškai, nekeldamas niekam jokių sąlygų. Meilėje jūs – turtuolis. Ir štai sulaukiate pasiūlymo: “Galėsiu mylėti tave, jei darysi tai, ko aš norėsiu.”

Kaip elgsitės, kai jūsų širdis kupina meilės? Nusijuokęs tarsite: “Ačiū, bet tavo meilės man nereikia. Turiu jos savo širdyje netgi daugiau nei tu, ji dar gražesnė už tavąją, ir daliju ją nieko neprašydamas mainais.”

Tačiau kas nutiks, jeigu ilgitės meilės, jei širdis tuščia, o kažkas jus vilioja: “Nori trupučio meilės? Aš mylėsiu tave, tik turi pildyti mano norus.” Kankinamas meilės troškulio tokiom vilionėms neatsispirsite ir sutiksite daryti bet ką. Poreikis gali būti toks stiprus, kad už trupinėlį dėmesio atiduosite visą savo sielą.

Taigi manau, sėkmingesni santykiai būtų jei taip neskubėtume. Dažnokai pradėjęs santykius tolindavau seksą santykių pradžioje (jei mergina norėdavo jo anksčiau nei aš), kad negauti visko iš karto, ir galiausiai neturėti ko siekti. Štai berašydamas suvokiau dar vieną dalyką. Vyras visada turi turėti tikslą santykiuose. Kažko siekti, na bent jau man taip yra, jei nebematau jokių tikslų, nebematau ko siekti santykiuose, man jie pasidaro nebeįdomūs. Labai gerai, kai yra kažkokių bendrų ateities tikslų. Tada atsiranda papildoma motyvacija ne vien siekti to tikslo, bet ir daryti tai kartu. Galų gale juk kartu galima pasiekti daugiau (tuo atveju kai žmonės papildo vienas kitą). Na o grįžtant prie neskubėjimo, tai neskubant ta meilė tik auga, ir norisi po truputį vis daugiau atidengti kortas, nei iš karto drėbti ant stalo visus kozyrius ir tipo va, viskas aišku, viską žinom vienas apie kitą – būkim laimingi. 🙂 Na tai vėl gi labai subjektyvu, yra juk ir išimtinių porų, kurioms negalioja šitos taisyklės. Bet išimtys savaime suprantamas dalykas bet kuriame dalyke. Taigi vietoj to, kad užkamšytume to maisto trukumą picomis, geriau auginkime savyje tą virtuvę, kad nereikėtų priklausyti kitiems. Juk kaip gerai nepriklausyti niekam, visiškai.


May 15 2009

Vyrai iš Marso. Moterys iš Veneros

Category: Santykių peripetijosmop @ 18.25

Noriu pacituoti vieną straipsnį, kuriame santykius tarp vyrų ir moterų aprašo Olegas Lapinas, gydytojas psichoterapeutas.

Tvirtinti, kad vyrai kilę iš Marso, o moterys – iš Veneros, ne pats geriausias metas. Taip tik nubrėžiame ribą tarp skirtingų lyčių atstovų, o dėl to brūkšnio ir prasideda Marso bei Veneros karas.

Jeigu norite karo, galite ir toliau ieškoti vyrų ir moterų skirtumų, tai dažnai daroma interneto svetainėse, įvairiuose žurnaluose. Moterims skirti žurnalai pilni straipsnių “Tas gašlus gyvūnas vyras”, o vyrų spauda moterį traktuoja tik kaip sekso žaisliuką. Esą tikra moteris – tai “olialia” mergaitė, ir gyvena ji nuo 18 iki 30 metų. Paskui gyvenimas baigiasi. Vyrams leidžiama egzistuoti nuo 30 iki 60 metų. Būtent tuo metu jie įgyja solidžią išvaizdą, persikelia į Seimą, tampa generaliniais direktoriais. Taigi sąvokos “vyras” ir “moterys” šiuo metu labai siauros ir priderintos prie tam tikro įvaizdžio.

Kai sukuriama priešprieša, abiejų lyčių atstovai pradeda ginkluotis. Vyrai ginkluojasi šaunuolio išvaizda, moteris būtinai turi būti liekna, seksuali, nepriklausoma. Apsiginklavus atsiranda nepasitikėjimas, nes priešu juk negali pasitikėti. Nuo priešo galima pasislėpti už laikraščio, visą vakarą sėdėti prie kompiuterio, kol jis užmigs, galima išvažiuoti į kursus – tada priešas tavęs nepasieks.

Norint, kad abi pusės nusiginkluotų, reikia suprasti, jog šalia yra tiesiog moteris ir vyras, be visų tų sukurtų atributų. Jeigu mes atsistojame ant žemės, laikomės nuomonės, kad moteris gali būti nepasidažiusi ar apkūni. Revoliucinis žingsnis taip pat būtų pasakyti, kad jeigu vyras neturi pinigų, jis vis tiek yra vyras. Tada semantinis žodžių “vyrų” ir “moteris” laukas prasiplečia.

Antra nusileidimo ant žemės dalis – suprasti, kad mūsų gyvenimas prasidėjo nuo Adomo ir Ievos, ir baigsis su paskutiniais žmonėmis Žemėje. Juk gyvename ne tik savo, bet ir giminės gyvenimą. Būtent taip į gyvenimą žvelgė mūsų protėviai. Jie nelaikė savęs individais, kurie per tam tikrą laiką turi sukurti viską, kas tik įmanoma. Mes negalime visko padaryti taip puikiai, kaip dažnai iš savęs tikimės.

Trečia nusileidimo ant žemės dalis – praplėsti supratimą, kaip galima pakeisti vyro ir moters santykius. Pavyzdžiui, seksualiniame gyvenime. Mums kartais atrodo, kad jeigu moteris nepajuto orgazmo, tai yra visiškas krachas. Negalima vertinti santykių pagal jų baigtį. Tai tas pats, kaip vertinti filmą pagal užrašą “filmo pabaiga”. Filmas skirtas mėgautis, tai ir tarpusavio santykiais galima išmokti mėgautis.

Galima mėgautis net konfliktu. Dažnai nukeliaujame iki to, kad tarp vyro ir žmonos nelieka jokių santykių. O konfliktai, kad ir kaip būtų, vis dėlto yra santykiai. Juk žiūrime vienas į kitą, sekame pašnekovą, kada gi jis nustos kalbėti, kad švysteltume pritrenkiantį argumentą. Būten tuo momentu ir atsinaujina ryšys su žmogumi. Tačiau mūsų krašte gajus požiūris, kad konfliktuoti yra labai blogai. Žmonės kalba: “Mes gražiai sugyvenome, niekada nesipykome.”

Bet šiais laikais sunku nesusipykti, ypač kai susituokia skirtingų kultūrų žmonės, pavyzdžiui, lietuvis ir rusė. Rusė niekada nesupras, ką reiškia paslaptingas lietuvio tylėjimas. Ji žino, kad kai rusas vyras tyli, tai greičiausiai sudegė visas jo turtas, ir jis, bandydamas išgerti šeštą butelį, medituoja. Bet vis dėlto labai nuoširdžiai, su visais epitetais atsako į klausimus, kas sudegino ir kodėl. O lietuvis vyras tyli. Ir to nepakeisi.

Taigi būtini trys dalykai: iš kovos pereiti į taiką, iš individualizmo – į istorinį tęstinumą, iš baimės konfliktuoti – į pasimėgavimą. Būtent čia aš ir matau kelią iš Marso, Veneros ir kitų planetų į mūsų gimtąją Žemę.

Nematau prasmės kažką komentuoti, nes tikrai daug kur pataikyta.


May 14 2009

Santykius lemia pažinties diena

Category: Santykių peripetijosmop @ 10.41

Skaitom visą straipsnį

Įdomiausia tai, kad ilgiausius santykius turėjau susipažinęs rudenį, t.y. mergelės periodu. Kažkiek gal ir galima pritaikyti tai kas parašyta ten ir dėl ko santykiai iširo 😉 Hm santykiai užsimezgę vandenio periodu visai atitiko aprašymą. Gal tiesiog bandau tai kas parašyta ten, pritaikyti prie buvusių situacijų, todėl ir atrodo, kad tai tiesa. Anyway, kol kas lieku šiek tiek skeptiškas šitai nuomonei. 😉


May 13 2009

Nuogumas – moters ginklas

Category: Santykių peripetijosmop @ 14.35

Labai įdomų straipsnelį atradau apie šiuolaikinę vakarinę moterį ir jos poveikį vyrui.

Įdomiausios vietos:

“Beje, “alaus pilvus” irgi galime priskirti prie vyriškų ligų. Fiziologas sako, kad pilvas reiškia stresą dėl vienokio ar kitokio nepasitenkinimo. Kai persivalgo vyras, jis pasąmonėje suvalgo savo priešininką – tikrą ar išgalvotą – tai irgi turi atstumtumo kompleksą.”

Pagrindinė moteriškų ligų priežastis – ne nuogi vyrai gatvėse, o vaikų ir maitinimo krūtimi stygius. Šių natūralių dalykų trūkumą organizmas suvokia kaip signalą, kad moteris nebuvo pasirinkta. Tada įsijungia susinaikinimo mechanizmas – kam gamtai moteris, kurios niekas negeidžia?”

Tikrai įdomu negi žmogaus organizmas taip veikiamas instinktų, kad sugeba netgi užsiimi savidestrukcija, apeinant sąmoningumą.

Visas straipsnis