006.18.09 Savaitgalis
Penktadienį atsidurėm 34floor tūse. Kuris vyko Gedimino pr. 27. Ten poliklinika kažkada buvo man atrodo. Nu tai ką. Vien mažamečiai privarę kas ko gali. Keturi aukštai, keturi steidžai. Nu paskutiniam aukšte muzika visai kabino. Bet kaip mokyklos diskotekoj jaučiausi, mergaičiukės šešiolikmetės, su virstančiais lauk tešmenimis, ir berniukai-gražuoliukai. Pasikračiau keliolika minučių, palandžiojau ir sprukau iš ten. 
Sattoj nieko nebuvo dar, tai nuvarėm į Tarantino, ten irgi nesąmonė. Nu ir nusivedė mane pirmą kartą į alaus namus. Paragavau giros skanios, alų ten melejonas. Žmonės įdomūs tokie 
Paprasti ir nuoširdūs, kiekvienas su savąja istorija. Bet publika tikrai labiau patiko nei tam tūselyje, kur vien sintetika aplink, sintetiniai žmonės prisivalgę sintetinių narkotikų Šeštadienį gi teko prisivažinėti su dviračiu, matyti štai tokį vaizdą Belmonte:
Kauno Grudų malūnsparnis besileidžiant atrodė įspūdingai. Iš jo išlipęs vyrukas su Gucci’uku (tie šlykštūs brangūs šuniukai-nešuniukai) nuėjo pakalbėti su kažkokiu kitu vyruku Kažkaip kaip kokiam filme apie oligarchus pasijutau, atskrido pašnekėti ir šuniuką pavedžioti Vakarop netyčiukais sužinojau, kad Empti Champagne Bar’e koncertuoja gyvai. Nu kaip gi galima praleisti tokią progą? Ogi niekaip Nuvariau sudalyvaut, paklausyt, patrepsėt lengvai. Na programa gan skurdoka buvo, bet draivas buvo, kai kurios dainos tikrai maloniai kabino. Nustebino gerokai užsitesęs atlygis už publikos “pakartot”. Galvojau sudainuos vieną gabaliuką ir dings nuo scenos, nifiga. Su gero roko elementais pagražintomis dainomis gana euforiškai užbaigė koncertą. Šaunuoliai, tikrai patiko. Publika galėtų būti ir geresnė, buvo keletas girtutėlių kuriems svarbu, kad kažkas bumsi, bet tai netrukdė mėgautis jos balsu.
Neseniai teko diskutuoti apie Jazmuheen. Moterį kuri atseit nieko nevalgo jau 20 metų, ir gyvena maitindamasi vien saulės energija. Kitaip tariant, moksliškai tai vadintųsi fotosintezė. Kadangi esu pernelyg skeptiškas tokiems burtams, o žmonės kurie tuo tiki, nenori net kalbėti apie tai, tenka pačiam ieškoti informacijos internete. Tikiu, kad yra tokie dalykai kaip energetika ir pan. bet kad žmogaus organizmas sugebėtų skaidyti energiją iš šviesos fotosintezės būdu tai jau neįmanoma, ir visa tai man panašu į sektą. Nagi pasidomėkim kas visą tai yra. Beje jei pavyks sudalyvausiu tos moters seminare, ir pažiūrėsiu kaip ir ką ji buria gyvai Na tai grįžkim prie fotosintezės. Štai ką apie tai randam runet’e:
Джасмухин публично разоблачили по австралийскому телевидению в ходе двухдневного эксперимента, муж ее так вообще мошенник оказался – деньги у пенсионеров воровал. В доме было полно еды. Кроме того, чтобы питаться солнечным светом в коже должен быть хлорофилл, от чего она бы стала зеленого цвета. Собственно, от книг Джасмухин погибло довольно много народу, на нее в суд даже подавали.
Būtų įdomu pažiūrėti tą laidą, nes šita nuomonė taip pat nepagrįsta kaip ir pačios Jazmuheen nuomonė.
In 1999 Jasmuheen agreed to undergo a challenge issued by 60 Minutes in Australia. She was confined to a hotel room and placed under a doctor’s care. When she showed signs of high blood pressure, dehydration, and stress after only two days, she blamed it on air pollution. The show’s producers moved her to a mountain retreat, where she said the air was much better. But after another two days, it was clear that she was ill: her speech was slow, her pupils were dilated, her pulse almost double. The doctor said Jasmuheen was so dehydrated that her kidneys were in danger of being damaged. 60 Minutes called off the experiment. Jasmuheen said it was the show’s fault for putting her in a hotel next to a busy road at the beginning.
Manau tokiai šviesiai asmenybei neturėtų būti trukdys tokie dalykai kaip “busy road” ar pan. Šitai tikrai verčia likti prie nuomonės, kad tai yra neįmanoma. Aga, panašu, kad seminare nepavyks sudalyvauti, nes mokėti už seminarą 700lt yra nesąmonė. Tokie dalykai turi būti skleidžiami tikrai ne tokiomis kainomis. Tai dar viena priežastis netikėti visu tuo. Įdomu kiek žmonių susirinks į tą seminarą. Vienur rašo, kad ji valgo kartais, kitur, kad valgo veganišką maistą, dar kitur, kad ji nevalgo nieko ir negeria. Ok, be maisto žmogus gali pragyventi kažkiek, 2-3 savaites, bet be vandens tai neįmanoma. Ir jei visa tai būtų tiesa jai tikrai nebūtų sunku padaryti visuotinį eksperimentą kuriuo įrodytų visą tai. Bet kol kas aš sprendžiu, kad čia šarlatanų šaika, kuri iš patiklių žmonių renka pinigus už visokius va seminarus ir pan. Nu nelimpa man visokie prabangūs seminarai kurių metu buria tokius neparemtus niekuo dalykus. Dar aptikau, kad buvusi finansų konsultantė. Finansai, pinigai, prabangūs seminarai, visa tai taip dera prie visų šitų burtų Nu nebent primeskim tokį dalyką, kad jos organizmas yra evoliucionavęs ir sugeba skaidyti šviesos fotonus į maistines medžiagas. Bet tuomet jai tikrai nebūtų sunku ryžtis eksperimentams kurių metu mokslininkai įrodytų visa tai. Manau jei tu skleidi kažkokį stebuklą, tai turi gebėti argumentuoti jį ir įrodyti, kad tai veikia. O ne imti po 700lt už seminarus, dėstyti ir po to sakyti “nenorit netikėkit, bet tai veikia, jei jums tai neveikia, jus neišrinktasis”. Pvz paklausus Sahadža jogos mokytojos kiek kainuoja joga, ji atkerta klausimu “O kiek tu sumokėjai, kad iš beždžionės taptum žmogumi”. Jau vien tai arčiau tiesos, nei visi tie burtai už pinigus.
006.12.09 Update’as ir nuostabūs balsai
Pasiupdeitinau savo wordpress’ą iki 2.8 versijos. Einu ieškot kokio changelog’o
- Na pirmi įspūdžiai visai nieko, veikia greičiau, fonas gražesnis
- Galimybė vienu clicku instaliuoti naujas temas.
- Mmm, galimybė lanksčiau konfigūruoti widget’us. Vadinti savaip kiekvieną.
- Ctrl+S išsaugo post’ą
Nu ir t.t. Feature’ų milijonas. Žiūrim čia
Nu nesveiki man šitų bachurėlių balsai, ypač dainoj “Walking on the dream”. Bet šita atrasta pas Godą laiške irgi visai smagi. Apskritai tas jų futurizmas tiesiog veža
006.10.09 Tele2 duomenų saugykla
Šįryt gavau sms iš draugo “Toks ir toks nori rekomenduoti Tele2 duomenų saugyklos paslaugą…”. Hm, susidomėjau ir užsiregistravau. Atsirado sync profiliukas mano E65′am. Nu ką gi, bandom jungtis prie http://duomenusaugykla.tele2.lt. Duoda suvęsti savo asmens duomenis: 
Nesinori man kurti dar vieną profilį. Todėl šitą dalyką praleidžiam. Bandom pažiūrėti ką siūlo meniu punktas “Telefono nustatymai”:
Aga, panašu, kad čia gali pridėti vieną iš savo aparatų, ir po to iš telefono sinchronizuoti duomenis su puslapiu. Kadangi profiliukas jau telefone, tai šitą praleidžiam. Ir tiesiog telefone paleidžiu sinchronizaciją pagal naują profiliuką. Ok. Panašu, kad susincyno. Kažkaip man visas šitas reikalas žiauriai primena nokijos tools’ą ovi.com. Prie saugomų duomenų matau:
Štai ir bug’as, sistema kontaktuose rodo tik vardą, pavardę, telefono numerį ir mobilaus telefono numerį. Jei kontaktas buvo išsaugotas prieš keletą metų su paprastesniu aparatu, tai telefono sąraše nebus, ir teks pakeisti visus tokius kontaktus nustatant pačiam numerio tipą. Na tarkim šitą paliki kaip yra kol kas. Reikės turbūt visgi turėti bendrą addressbook’ą per abu telefonus, iš vieno skambini iš kito sms’ini. Bet tam reikia gi daug laiko ir noro, kad prisiruošti sutvarkyti visus kontaktus ir sudėti į vieną prieš tai dar atrinkus kurie numeriai vis dar reikalingi, kurie iš vis neaišku kieno užrašyti kokio nors baliuko mieste metu Štai ir viskas, daugiau nieko stebuklingo nėra. Bet daugiau nieko stebuklingo ir nereikia. Realiai užtenka tik kontaktų, kalendoriaus, pastabų (notes) sinchronizavimo. Nors dar vienas minusas, kad notes’us jis rušiuoja pagal turinį arba pavadinimą, o man reikėtų pagal datą. Žengtas žingsnis labai vykęs ir racionalus. Gerai turėti tokius duomenis kur nors saugiai, ir pastoviai juos atnaujinant. Kad bėdos atveju praradus telefoną atgautum viską ką turėjai. Juk skaudžiausia būna prarasti ne patį telefoną, o jame saugomą informaciją. Visgi prisiruošiau sutvarkyti visus kontaktus, ir susinchronizuot per abu telefonus. Bet tam visgi pasitelksiu ovi.com man jis šiek tiek patogesnis. Ovi.com saugosiu tik kontaktus, kad nepersipintų notes’ai ir kiti dalykai per abu telefonus. Nes į vieną telefoną vieną užsirašau, į kitą kitką Kažkoks asmenybės susidvejinimas. O tele2 tegu būna visa E65′o informacija. Geriausia apskritai backup’ą daryti kas mėnesį tarkim viso telefono. Prisižaidžiau su ta sinchronizacija, ir pradanginau visus kontaktus tiek iš vieno tiek iš kito telefono dingo jie ir iš ovi.com, gerai, kad tele2 turi tokį dalyką kaip šiukšliadėžę, kur laiko visus ištrintus dalykus. Ko ovi.com tikrai trūksta. Taigi tele2 duomenų saugyklos pagalba pavyko atstatyti visus kontaktus, o kito telefono kontaktus mėnesio kito senumo turėjau kompe, tai susikėliau. Teks vėl dabar viską rūšiuoti iš naujo. Tik jau šį kartą nedarysiu tos klaidos su abipuse sinchronizacija. Teks įjungti f-ją, kad sinchronizacija būtų tik vienakryptė (į telefoną).
Paslauga reikalinga, aktuali ir patogi. Keletas nepatogumų, kurie iš esmės nekelia problemų tiems pas ką addressbook’as tvarkingas. Na ką, lauksim to paties iš omnitelio.
006.10.09 Aukščio baimė
Baisu kai stovi ant kokio aukšto pastato krašto. Ir šiandien sėdėdamas ant palangės ofise su atviru langu, valgydamas obuolį ir stebėdams aibę praeivių supratau kodėl bijau aukščio. Bijau visai ne aukščio, nes kai patogiai sėdėdavau sklandytuve ir pats jį valdžiau nebuvo nei kiek nebaisu tas aukštis. Turbūt pojutis, kad gali kontroliuoti situaciją priduoda drąsos. Na ok, bet stovint už aukšto turėklo ir žiūrint žemyn daug baisiau nei sklandytuve. Taigi grįšiu prie to kodėl supratau, kame visa baimė. Baimė – nukristi. Ir ne tiek nukristi, kiek bijau savęs, kad gali kas nors šauti į galvą, ir vienas neatsargus judesys, ir tu jau skrendi. Kažkodėl šitos savo pusės nepažįstu, todėl ir bijau, kad kažkuri manęs dalis gali pastumėti mane patį. Nors ir žinau, kad to nepadarysiu, nes per daug myliu gyvenimą, kad net galvočiau apie tai, bet kažkur ta baimė yra.
Štai jau dabar pradedu jausti krizės pasekmės. GCW sumažino pietų kainas iki 13lt. Čiliakas apskritai po 10.80 su čili draugų kortele pietūs dalina. Apranga uždaro dalį savo parduotuvių. Matyt visgi nepasitvirtino tie gandai kažkieno skelbiami, kad viskas gerėja ir viskas atsigauna. Man atrodo štai dabar viskas tik ir prasideda. Nors kažkurią dieną sutikus pažįstamą sakėsi, kad dirba Danijoj su miškais ir visiškai pas juos ten krizė nesijaučia, netgi masto atidaryti savo versliuką čia, nesusijusį su miškininkiją. Įdomu kaip gi viskas yra iš tiesų, džiugu, kad pas mus įmonėj kol kas nesijaučia nieko susijusio su krize. Tikėkimės taip ir praslysim.
Vakar teko atsidurti mokytojų kiemelyje, kur vyko kaip ir kiekvieną pirmadienį “Minimal Mondays”. Matyt busiu gerokai pasenęs. Nes negalėjau nusėdėti vietoj tarp tų visų selebryčių kurie kaip mano puskė pasakytų vintažina. Tai vat nuo to viso superstarinio vintažo vemti vertė. Nepilnavertiškumo kompleksais apraizgytas jaunimas nežinantis kaip save išreikšti (ok ok mes irgi tokie buvom) Tada galiausiai neištvėrėm ir nuvarėm į priešais esantį parkelį pažaisti pizdabolą. Kažkaip manęs nesužavėjo šitas event’as, ne ta nuotaika buvo po šviesaus ūluno. Ir nulekiau namo skaityti toliau “Angelai ir demonai”.
Knyga gulėjo ir dulkėjo keletą metų. Ir kai tik pasirodė filmas žutbūt sugalvojau ją perskaityti prieš filmą. Kaip ir su Da Vinčio kodu ar kitais to autoriaus kūriniais užsikabinau tiek, kad negaliu sustoti. Vis žvilgčioji į laikrodį, ir sau kartoji tuoj tuoj, nu dar truputį ir eisiu miegoti. Nu gerai dar va šitas skyrius ir tikrai einu. Neįmanoma sustoti, veiksmas kiek amerikanskas, bet šiaip gerai skaitosi. Tik man dabar labai įdomu pasidarė, kad knyga parašyta 2004m. ir ten jis kalba apie hadroninį kolaiderį, apie kurį viešai pradėta kalbėti tik praeitais metais. Greičiausiai visi tiesiog tylėjo, ir jokių stebuklų čia tikrai nėra Matyt tais metais tie žmonės kurie tuo domisi žinojo apie visą tai. Be abejo būtų buvę daug keisčiau perskaityti tą knygą kokiais 2006ais ir poto skaityti apie tai žiniasklaidoj. Šiurpoka turėtų būti.
006.09.09 The way girls are
Nuostabų video facebook’e pas draugę radau.
Ypač ta vieta kur jis su dviračiu skrieja gatve žiūrėdamas į dangų. Laukiu nesulaukiu progos lakstyti visą dieną dviračiu po miestą ir jo apylinkes.
15min.lt rašo:
Plastikinių polietilentereftalato (PET) pakuočių ruošinių ir PET taros gamintojo „Putokšnio“ technikos vadovas Adolfas Edmundas Jakas sako, kad pirkėjai turėtų žinoti, jog ne visas plastikiniuose buteliuose esantis vanduo gali kelti pavojų sveikatai. „Panašūs tyrimai buvo skelbiami ir anksčiau. Tai išgirdę žmonės ima manyti, kad į visus gėrimus, kurie pilstomi į plastikinius butelius, patenka bisfenolio A. Tačiau PET pakuotės, į kurias paprastai supilstyti parduodami gaivieji gėrimai, yra saugios. Iš PC plastiko gaminama tik didelės talpos tara. Į ją supilstyto vandens tikriausiai yra kiekvienoje įstaigoje“, – kalbėjo A.E.Jakas.
Pakuočių gamintojai, tiekiantys produkciją gėrimų pilstytojams, įstatymo įpareigoti pateikti jiems išsamią informaciją apie sudedamąsias taros medžiagas. O pirkėjas neturi galimybės etiketėje perskaityti informaciją, iš kokio plastiko pagamintas vienas ar kitas butelis. Tačiau atpažinti PC pakuotę galima – jos apatinėje dalyje esančiame trikampėlyje būna nurodytas kodas 7, o, tarkim, ant PET pakuotės – kodas 1.
Nu tai ką dabar daryti? Iš kur dabar tada tą vandenį arbatai imti ofise? Siaubas kažkoks, panašu, kad greitai apskritai neturėsim nieko nenuodingo.
