Tiesiog geras čill’o playlist’as jutubike
Jun 12 2009
Update’as ir nuostabūs balsai
Pasiupdeitinau savo wordpress’ą iki 2.8 versijos. Einu ieškot kokio changelog’o 
- Na pirmi įspūdžiai visai nieko, veikia greičiau, fonas gražesnis
- Galimybė vienu clicku instaliuoti naujas temas.
- Mmm, galimybė lanksčiau konfigūruoti widget’us. Vadinti savaip kiekvieną.
- Ctrl+S išsaugo post’ą
Nu ir t.t. Feature’ų milijonas. Žiūrim čia
Nu nesveiki man šitų bachurėlių balsai, ypač dainoj “Walking on the dream”. Bet šita atrasta pas Godą laiške irgi visai smagi. Apskritai tas jų futurizmas tiesiog veža
Jun 10 2009
Tele2 duomenų saugykla
Šįryt gavau sms iš draugo “Toks ir toks nori rekomenduoti Tele2 duomenų saugyklos paslaugą…”. Hm, susidomėjau ir užsiregistravau. Atsirado sync profiliukas mano E65′am. Nu ką gi, bandom jungtis prie http://duomenusaugykla.tele2.lt. Duoda suvęsti savo asmens duomenis: 
Nesinori man kurti dar vieną profilį. Todėl šitą dalyką praleidžiam. Bandom pažiūrėti ką siūlo meniu punktas “Telefono nustatymai”:
Aga, panašu, kad čia gali pridėti vieną iš savo aparatų, ir po to iš telefono sinchronizuoti duomenis su puslapiu. Kadangi profiliukas jau telefone, tai šitą praleidžiam. Ir tiesiog telefone paleidžiu sinchronizaciją pagal naują profiliuką. Ok. Panašu, kad susincyno. Kažkaip man visas šitas reikalas žiauriai primena nokijos tools’ą ovi.com. Prie saugomų duomenų matau:
Štai ir bug’as, sistema kontaktuose rodo tik vardą, pavardę, telefono numerį ir mobilaus telefono numerį. Jei kontaktas buvo išsaugotas prieš keletą metų su paprastesniu aparatu, tai telefono sąraše nebus, ir teks pakeisti visus tokius kontaktus nustatant pačiam numerio tipą. Na tarkim šitą paliki kaip yra kol kas. Reikės turbūt visgi turėti bendrą addressbook’ą per abu telefonus, iš vieno skambini iš kito sms’ini. Bet tam reikia gi daug laiko ir noro, kad prisiruošti sutvarkyti visus kontaktus ir sudėti į vieną prieš tai dar atrinkus kurie numeriai vis dar reikalingi, kurie iš vis neaišku kieno užrašyti kokio nors baliuko mieste metu Štai ir viskas, daugiau nieko stebuklingo nėra. Bet daugiau nieko stebuklingo ir nereikia. Realiai užtenka tik kontaktų, kalendoriaus, pastabų (notes) sinchronizavimo. Nors dar vienas minusas, kad notes’us jis rušiuoja pagal turinį arba pavadinimą, o man reikėtų pagal datą. Žengtas žingsnis labai vykęs ir racionalus. Gerai turėti tokius duomenis kur nors saugiai, ir pastoviai juos atnaujinant. Kad bėdos atveju praradus telefoną atgautum viską ką turėjai. Juk skaudžiausia būna prarasti ne patį telefoną, o jame saugomą informaciją. 
Visgi prisiruošiau sutvarkyti visus kontaktus, ir susinchronizuot per abu telefonus. Bet tam visgi pasitelksiu ovi.com man jis šiek tiek patogesnis. Ovi.com saugosiu tik kontaktus, kad nepersipintų notes’ai ir kiti dalykai per abu telefonus. Nes į vieną telefoną vieną užsirašau, į kitą kitką Kažkoks asmenybės susidvejinimas. O tele2 tegu būna visa E65′o informacija. Geriausia apskritai backup’ą daryti kas mėnesį tarkim viso telefono. Prisižaidžiau su ta sinchronizacija, ir pradanginau visus kontaktus tiek iš vieno tiek iš kito telefono dingo jie ir iš ovi.com, gerai, kad tele2 turi tokį dalyką kaip šiukšliadėžę, kur laiko visus ištrintus dalykus. Ko ovi.com tikrai trūksta. Taigi tele2 duomenų saugyklos pagalba pavyko atstatyti visus kontaktus, o kito telefono kontaktus mėnesio kito senumo turėjau kompe, tai susikėliau. Teks vėl dabar viską rūšiuoti iš naujo. Tik jau šį kartą nedarysiu tos klaidos su abipuse sinchronizacija. Teks įjungti f-ją, kad sinchronizacija būtų tik vienakryptė (į telefoną).
Paslauga reikalinga, aktuali ir patogi. Keletas nepatogumų, kurie iš esmės nekelia problemų tiems pas ką addressbook’as tvarkingas. Na ką, lauksim to paties iš omnitelio.
Jun 10 2009
Aukščio baimė
Baisu kai stovi ant kokio aukšto pastato krašto. Ir šiandien sėdėdamas ant palangės ofise su atviru langu, valgydamas obuolį ir stebėdams aibę praeivių supratau kodėl bijau aukščio. Bijau visai ne aukščio, nes kai patogiai sėdėdavau sklandytuve ir pats jį valdžiau nebuvo nei kiek nebaisu tas aukštis. Turbūt pojutis, kad gali kontroliuoti situaciją priduoda drąsos. Na ok, bet stovint už aukšto turėklo ir žiūrint žemyn daug baisiau nei sklandytuve. Taigi grįšiu prie to kodėl supratau, kame visa baimė. Baimė – nukristi. Ir ne tiek nukristi, kiek bijau savęs, kad gali kas nors šauti į galvą, ir vienas neatsargus judesys, ir tu jau skrendi. Kažkodėl šitos savo pusės nepažįstu, todėl ir bijau, kad kažkuri manęs dalis gali pastumėti mane patį. Nors ir žinau, kad to nepadarysiu, nes per daug myliu gyvenimą, kad net galvočiau apie tai, bet kažkur ta baimė yra.
Jun 09 2009
Krizė, minimal mondays ir Dan Brown’as
Štai jau dabar pradedu jausti krizės pasekmės. GCW sumažino pietų kainas iki 13lt. Čiliakas apskritai po 10.80 su čili draugų kortele pietūs dalina. Apranga uždaro dalį savo parduotuvių. Matyt visgi nepasitvirtino tie gandai kažkieno skelbiami, kad viskas gerėja ir viskas atsigauna. Man atrodo štai dabar viskas tik ir prasideda. Nors kažkurią dieną sutikus pažįstamą sakėsi, kad dirba Danijoj su miškais ir visiškai pas juos ten krizė nesijaučia, netgi masto atidaryti savo versliuką čia, nesusijusį su miškininkiją. Įdomu kaip gi viskas yra iš tiesų, džiugu, kad pas mus įmonėj kol kas nesijaučia nieko susijusio su krize. Tikėkimės taip ir praslysim.
Vakar teko atsidurti mokytojų kiemelyje, kur vyko kaip ir kiekvieną pirmadienį “Minimal Mondays”. Matyt busiu gerokai pasenęs. Nes negalėjau nusėdėti vietoj tarp tų visų selebryčių kurie kaip mano puskė pasakytų vintažina. Tai vat nuo to viso superstarinio vintažo vemti vertė. Nepilnavertiškumo kompleksais apraizgytas jaunimas nežinantis kaip save išreikšti (ok ok mes irgi tokie buvom) Tada galiausiai neištvėrėm ir nuvarėm į priešais esantį parkelį pažaisti pizdabolą. Kažkaip manęs nesužavėjo šitas event’as, ne ta nuotaika buvo po šviesaus ūluno. Ir nulekiau namo skaityti toliau “Angelai ir demonai”.
Knyga gulėjo ir dulkėjo keletą metų. Ir kai tik pasirodė filmas žutbūt sugalvojau ją perskaityti prieš filmą. Kaip ir su Da Vinčio kodu ar kitais to autoriaus kūriniais užsikabinau tiek, kad negaliu sustoti. Vis žvilgčioji į laikrodį, ir sau kartoji tuoj tuoj, nu dar truputį ir eisiu miegoti. Nu gerai dar va šitas skyrius ir tikrai einu. Neįmanoma sustoti, veiksmas kiek amerikanskas, bet šiaip gerai skaitosi. Tik man dabar labai įdomu pasidarė, kad knyga parašyta 2004m. ir ten jis kalba apie hadroninį kolaiderį, apie kurį viešai pradėta kalbėti tik praeitais metais. Greičiausiai visi tiesiog tylėjo, ir jokių stebuklų čia tikrai nėra Matyt tais metais tie žmonės kurie tuo domisi žinojo apie visą tai. Be abejo būtų buvę daug keisčiau perskaityti tą knygą kokiais 2006ais ir poto skaityti apie tai žiniasklaidoj. Šiurpoka turėtų būti.
Jun 09 2009
The way girls are
Nuostabų video facebook’e pas draugę radau.
Ypač ta vieta kur jis su dviračiu skrieja gatve žiūrėdamas į dangų. Laukiu nesulaukiu progos lakstyti visą dieną dviračiu po miestą ir jo apylinkes.
Jun 08 2009
Vanduo
15min.lt rašo:
Plastikinių polietilentereftalato (PET) pakuočių ruošinių ir PET taros gamintojo „Putokšnio“ technikos vadovas Adolfas Edmundas Jakas sako, kad pirkėjai turėtų žinoti, jog ne visas plastikiniuose buteliuose esantis vanduo gali kelti pavojų sveikatai. „Panašūs tyrimai buvo skelbiami ir anksčiau. Tai išgirdę žmonės ima manyti, kad į visus gėrimus, kurie pilstomi į plastikinius butelius, patenka bisfenolio A. Tačiau PET pakuotės, į kurias paprastai supilstyti parduodami gaivieji gėrimai, yra saugios. Iš PC plastiko gaminama tik didelės talpos tara. Į ją supilstyto vandens tikriausiai yra kiekvienoje įstaigoje“, – kalbėjo A.E.Jakas.
Pakuočių gamintojai, tiekiantys produkciją gėrimų pilstytojams, įstatymo įpareigoti pateikti jiems išsamią informaciją apie sudedamąsias taros medžiagas. O pirkėjas neturi galimybės etiketėje perskaityti informaciją, iš kokio plastiko pagamintas vienas ar kitas butelis. Tačiau atpažinti PC pakuotę galima – jos apatinėje dalyje esančiame trikampėlyje būna nurodytas kodas 7, o, tarkim, ant PET pakuotės – kodas 1.
Nu tai ką dabar daryti? Iš kur dabar tada tą vandenį arbatai imti ofise? Siaubas kažkoks, panašu, kad greitai apskritai neturėsim nieko nenuodingo.
Jun 08 2009
La Illaha Illa Allah
Ketvirtadienį ieškojau sau melodijos mobiliakui, nes kažkaip pabodo visas tas popsas. Norėjosi kažko kitokio, ir netyčia užtaikiau beieškodamas susijusių su arabiškais motyvais melodijų ant iškarpos iš šitos dainos:
Nuostabi daina. Kai pasigyriau draugei kuri prijaučianti visokiems religiniams burtams, ji man pasiūlė sudalyvauti zikre. Kas yra zikras žiūrim – čia. Kažkaip manęs ta masinė psichozė nesudomino, ir kol kas bent jau nežadu ten tikrai eiti. Tada kalbėjom apie hakim masažą t.y. dervišų masažas, o dervišai yra sufijų mistikai. Na tai vat ir guglinam kas yra sufizmas. Na ir štai ką randam:
Jun 04 2009
Comodo
Kiek teko bandyti visokių nemokamų antivirusų, visi kažkaip užknisa kuom nors. AVG ne viską randa. Avira meta reklamą pastoviai per visą ekraną. Avast’o dizainas per daug kosminis. Ir štai bandau dabar Comodo. Didžiuliausias jo pliusas, kad jį galima nemokamai naudoti ir komerciniams tiklams, t.y. įmonėse nieko nebijant. Turi firewall’ą gana patogų (matyti kas kur jungiasi). Dėl pagavimo lygio dar nieko negaliu pasakyti, per trumpai naudoju. Dar turi proactive defense, t.y. turi online duomenų bazę programų kurios approvintos kaip nekenksmingos, dar įdomiau, kad bandant kažką paleisti ar instaliuoti jis gali rodyti kitų vartotojų pasirinkimo statistiką. Nežinančiam vartotojui iš vis gerai vadovautis tuo ką renkasi dauguma nesukant sau galvos kas tai. Be abejo kaip ir visur kitur aklai tuo pasitikėti neverta. Randam čia. Dar gi va netyčia atradau, kad jie siūlo tokias nemokamas programas: duomenų kodavimas; duomenų backup’as; na ir sistemos tuner’is, kurio pagalba gali ten tweakinti settingus ir valyti visokį brudą. Greitu metu turbūt teks išbandyti darbe kažkuriuos iš šitų dalykų.
Jun 04 2009
Emerge
Pas Godą iš G radau laiške linkutį į seną gerą gabalą
Prisimenu kaip jis lydėjo mane, draugus ir tūsus apie kokius metus. Kol Stereo45 buvo savo populiarumo apogėjuje. Lakstydavom po miestą su mašinyte (mašinytė nes nissan micra buvo) daug juokdavomės, ir šiaip kažkaip geri laikai buvo. Faina prisiminti. Gaila nebėra nieko panašaus į stereo dabar, bet tai spėju tiesiog požiūris pasikeitė, pasikeitė prioritetai, pomėgiai ir pan. Prisimenu tas languotas žiauriai patogias foto, šokius iki ryto stroboskope tarp veidrodžių, šokėjas ant stalų, išprotėjusius dj’us. Štai kur buvo reivai. Ne tai kad dabar. Kaip senis koks prabilau 
Na buvau kažkurį čia savaitgalį ŠMCe (taip ir tariasi liaudyje šėmĖce) nu ir ką. Nežinau, juokingi man kai kurie žmonės buvo. Ateina su ultraoriginaliom šukuosenom, jaučiasi kaip žvaigždės toj aplinkoj, nes jie yra stiliovi, gražūs, originalūs. Nors ir aš tokio amžiaus taip darydavau. Taip juk norisi išsiskirti bent kažkaip, jei negali išsiskirti pasiekimais, tenka naudoti išorę. Bet dažniausiai tai daroma tam, kad gauti kažkokį atsaką iš aplinkos, kad tu esi ok, tu esi fainas, visada reikia to patvirtinimo iš šalies, tarsi pats nežinotum to. Jei nepasitiki savim tai ir nežinai, juk taip. Žmonės kurie žino ką gali, turi tikslų ir patys sau pakankami nesistengia pasirodyti, jiems tai neįdomu, jie eikvoja savo laiką savo tikslų pasiekimui. Taigi nuo dainos ir reivų perėjau prie savirealizacijos trūkumo šioje visuomenėje. Todėl ir lenda visi selebričiai, blizgūs, gražūs, faini ir madingi, kad bent jau taip save galėtų realizuoti. Ar tai visuomenės problema ar mūsų pačių – nežinau. Pabaigsiu tai viena labai gera fraze: Nesvarbu ką apie tave galvoja kiti – svarbu kas tu esi pats.
« Previous Page — Next Page »
