Puslapiai: Atgal 1 2 3 ... 20 21 22 23 24 25 26 27 28 Pirmyn

May 28 2009

Dvi jūros

Ar kada sustojame pagalvoti kur plaukiam savo gyvenime, ir koks mūsų tikslas? Neveltui sakoma “Žmogus be tikslo, kaip laivas be būrės išplaukęs į atvirus vandenis”. Dvi jūros mumyse tai kaip išorinis ir vidinis pasaulis. Jei nesistengsi išlaikyti balanso tarp judviejų kažko pastoviai trūks. Vieną dieną trūks motyvacijos gyventi, arba šiaip užpuls apatija, arba tiesiog šiaip nejausi gyvenimo skonio. Per daug pakrypęs į kažkurią pusę nematai kitos. Neveltui sakoma “aukso viduriukas”, todėl ir gyvenime turi būti tas aukso viduriukas. Turi sutarti su savim ir savo vidumi, kad pasiektum tikslų išorėje. Nežinodamas kas esi viduje, nežinosi kas esi išorėje, kaip laivas blaškomas vėjo, audrų plaukia ten kur ji neša jūra, taip pat ir pats plauksi per gyvenimą. Tik ten kur jis tave neš. Bet vien turėti tikslą neužtenka, reikia tiksliai žinoti ar tu to tikrai nori, ar tu to nori, kad pranoktum savo kaimyną Petrą ir jam įrodytum, kad tu irgi ne iš kelmo spirtas, nors tau gal būt to visiškai nereikia, ir tik švaistysi save, savo jėgas, laiką ir kantrybę vien tam, kad kažkam kažką įrodytum. Bet gal tam Petrui visai net neįdomu, kad tu bandai su juo varžytis.

Per daug pasidavęs vidiniam pasauliui prarasi gebėjimą džiaugtis pasauliu, jo teikiamais malonumais ir staigmenomis. Kraštutinumai bet kurioje srityje nėra gerai. Kaip viena pažįstama pasakė “na bet jei jau tikėti, tai tikėti iki galo” pateisindama fanatiškus tikinčiuosius. Iš kitos pusės jeigu jie jaučiasi laimingi puolę į tuos kraštutinumus tai kodėl turėčiau primesti jiems savo nuomonę. Tas pats ir su kraštutinumu pasinerti vien į įšorinį pasaulį. Pinigai, karjera ir prabangūs žaisliukai kurie suteikia laimės pojutį tai minutei. O po to tie žaisliukai tiesiog brangsta, arba auga jų kiekis. Bet pasitenkinimas nedidėja. Ir ką tada daryti? Visas gyvenimas išvaistytas, turi viską, bet nejauti laimės, gyvenimas pilkas ir beskonis. O gal tiesiog jei dar esi jaunas reikėtų atsižvelgti į savo vidų, paklausti savęs dažniau ko tu nori iš tiesų. Pagalvoti ar tau tikrai reikia to ką tau siūlo aplinka, ką tau siūlo reklaminiai stendai, maxima ir petruškevičiai? 🙂 Gal tu nori visai ko kito, tik bijai sau leisti galvoti apie tai? Pabandyk sau tai leisti, nebijodamas ir negalvodamas kaip į tai reaguos aplinka, pamatysi kaip smagu laužyti savo paties rėmus, visuomenės nustatytus stereotipus ir dogmas. Arba gali rinktis paprastesnį būdą, likti ten pat, ir merdėti “darbas, maxima, namai”. Visada yra iš ko rinktis, ir man klaiku klausyti žmonių kurie sako “aš neturiu pasirinkimo”, “aš priverstas elgtis taip ir nekitaip”, “o ką žmonės pagalvos/pasakys”. Todėl ir neturi pasirinkimo, nes pats sau nustatai ribas. Neturėsi pasirinkimo kol galvosi, kad tu jo neturi. Post’ui įkvėpė šis straipsnelis. Na ir muzikėlės dar pabaigai, negaliu nustoti klausyti, labai addictive dainelė 😉


May 28 2009

Aktyvus marketingas

Category: Pezalaimop @ 14.42

Įdomiai kai kurie pardavėjai skambinėjantys ir siūlantys visokias paslaugas įvaldę žaisti emocijomis. Vos pasakau, kad jų paslaugos manęs nedomina, mergina tokiu liūdnu balsu atsidūsta “tikrai nedomina?”. Ir po to keletą minučių jautiesi kaltas, kad tavęs tikrai tai nedomina. 🙂 Įdomu kaip galima būtų dar labiau paveikti klientą, kad jis visgi palūžtų ir vien iš gailesčio užsisakytų tą paslaugą (nors čia jau manau ilgalaikės naudos vargu ar iš to bus). 🙂


May 28 2009

Coraline

Category: Kino vino ir dominomop @ 10.09

Vakar visgi pavyko pažiūrėti šitą filmuką, 3D. Netgi atšaukiau arbatos virimą draugei, vien dėl to filmo. Šiandien paskutinė diena kai jį rodo, o juk sportuoti negalima praleisti, todėl ir teko viską atšaukti vakar vien dėl jo 🙂 O dar kad pavyko nustebinti draugę šiuo filmu, kadangi jai žiauriai patinka tokio tipo animacija iš viso nuostabu. Du zuikiai 😉

Įspūdžiai:

Visą filmą buvau pagautas tos vaikiškos nuostabos, sėdėjau ir žiūrėjau išsižiojęs į ekraną. Buvau visiškai perkeltas į tą erdvę. Papasakoti emocijas kurios valdė visą filmą turbūt neįmanoma. Nepamenu kada paskutinį kartą taip vaikiškai jaučiausi. Kas link kokybės, tai grafika labai smagiai padaryta, 3D priduoda gana daug dalyvavimo efekto. Tikrai smagu buvo žiūrėti kaip veikėjai vakarieniauja prie stalo, o tu jautiesi lyg stovėtum šalia to stalo ir matytum viską gyvai. Muzika irgi labai gerai parinkta. Tą progą netgi susiradau visą soundtrack’ą jutube.  Štai visas playlistas. O čia vienas iš labiausiai įstrigusių gabaliukų, kurio metu pasižymėjau, kad būtinai turiu rasti soundtracką:

Kam nepavyko pažiūrėti 3D, būtinai pažiūrėkit bet kokiais kitais būdais, multikas tikrai geras 🙂 Siužetas įdomus. Atradau netgi naujų foto įdėjų, kurias galbūt kada nors įgyvendinsiu.

Viskas pas mane kažkaip “kada nors”, tiek visko užsibrėžiu, kad net pusės nepadarau. Kažkur esu skaitęs, kad norint pasiekti daugiau reikia užsibrėžti mažiau ir padaryti daugiau. Tas pats ir su pažadais, prižadėk mažiau, kad galėtum padaryti daugiau nei prižadėjai, nei prižadėjęs daug – padaryti mažiau 🙂 Dar gi pamiršau pasigirti apie gautą siuntinį iš Kinijos. Bet čia jau savaitgalį rasiu laiko ir parašysiu su fotkėm to ką gavau 😉


May 25 2009

Paul Kalkbrenner

Category: Muzikamuzika,Pezalaimop @ 16.27

Šiandien eidamas pietauti į ausis pataikė vienas iš stipriausiai emociškai kabinančių gabaliukų, pasimėgaudamas pristatau:

Kažkodėl jis man primena Fairmont’o pasirodymą Rygoje Spacegarage klube praeitą pavasarį. Turbūt todėl, kad tai buvo vienas iš tų tūsų kuriuos prisimeni visą gyvenimą. Nieko ypatingo, jokio posh, glam, bum ar wow. Mažai žmonių, pigi aplinka, bet visa tai sugebėjo perteikti nesveiką nuotaiką. Turbūt todėl, kad tai buvo žmonės atėję paklausyti būtent JO, o ne užklydo pagal devizą “Lekiam į klubą mergikių gal kokių pakabinsim” arba “Kas gros? Nežinau, koks skirtumas, sakė bus gerai” arba “Varom, nes nu gi madinga, prisifotkinsim, po to į one’ą prisidėsim njuostjabjių fuotkjyčių”(net nemoku šitos kalbos). Nebuvo nei tų madingų mažamečių kurių pagrindinis tikslas, kad jie būtų pastebėti, nebuvo tų mergikių kurioms reikia prabangių kokteiliukų ar Moet’ų ar Krug’ų, kurios greičiausiai net neatskirtų Freixenet’o nuo tų tikrųjų. Nebuvo viso to, buvo tik reiveriai, kurie atėjo tik dėl jo. Niekad nepamiršiu pasivažinėjimo po rytinę Rygą tekant saulei, kai miestas tuščias tuščias, o sieloje groja panašūs į šiuos garsai:


Tiesiog. Nuostabu. Abu.


May 23 2009

Astanga jogos reklama

Category: Pezalaimop @ 03.54

Nu pritrenkė tiesiog www.jogos-stovykla.lt visų pirmą su savo kainom, visų antrą su motyvacija kodėl aš turiu užsimanyti ten važiuoti savaite už štuką šimtą. Negriunam “Aštanga vinjasa joga yra autentiška sistema, ypač efektyvi, populiari ir pripažinta pasaulyje. Šią jogą praktikuoja Madonna, Stingas, Moby, Gvinet Peltrow ir kiti žymūs, bei talentingi pasaulio žmonės.” Įdomu į kokį čia target groupą taiko. Nu ne nuostabu, kad joga jau tapo mada, kaip ir knygos tapo mada (šiemet teko matyti skirtukus vagos knygyne “Skaityti madinga”). Grįžtant prie temos “Programos išklausymo sertifikatai.” Kam jis man reikalingas, kaip žmogui beieškančiam savęs? Sau prieš nosį pasikabinti kambaryje kuriame po to madingai medituosiu, ir rodysiu draugams, va čia aš medituoju, darau asanas ir visokį kitokį madingą briedą, nes gi taip daro Madonna, Stingas ir kiti abaldiet faini talentai. Atrasti save juk ir yra visa esmė, kad atrasti būtent save, tokį koks esi iš tiesų, o ne lygiuotis į tuos talentus. Negi nesijaučia čia paslėptos minties “ateik čia ir busi toks pats fainas kaip tie talentai”. Atradus save man vienodai bus tas sertifikatas ar koks dar talentas tą jogą praktikuoja. Viskas būtų labai faina, bet kai tampa mada ir popsu, praranda savo prasmę, ir tampa eiline štampofke, kuria domėtis madinga, o ne norisi. Norėtųsi pačiam pabandyti tą jogą, bet vien pažiūrėjus kiek yra skirtingų tų visų jogų, ir kaip kai kurie giria savo jogą, ir tvirtina, kad būtent jų metodika yra geriausia atšoka bet koks noras praktikuoti tai. Vadinasi dar ne laikas. Bus laikas ateis ir man tinkamiausia metodika. O kol kas liksiu skeptiškas visam tam reikalui. Kaip ir didelėms tašėms 😉 Geriau paklausom:


May 22 2009

live.com

Category: ITmop @ 14.49

Užėjus į live.com prašo prisiloginti arba sukūrti naują vartotoją. Kadangi turiu nuo seniau msn.com accountą, kuris kažkada buvo registruotas, tam kad galėčiau messengeriu naudotis sėkmingai prisijungiu su savo passwordu. Prisijungęs matau:

liveKažkokie neaiškūs user’iai mano network’e, bet čia turbūt tie kas yra contact liste messengeryje. Continue reading “live.com”


May 21 2009

hobnox

Category: Muzikamuzikamop @ 13.48

Draugas pasiūlė vieną nesveiką puslapiuką – www.hobnox.com

Užeinam, štai ką gaunam:

hobnoxGaunam Rhythm Composer’į, sintezatorių, mikšeriukąi ir galimybę pridėti visokias effectų mašinas. Rinktis galima tarp dviejų Rhythmbox’ų ir dviejų sintezatorių. Viską sujungiam laidukais tarpusavy, ir grojam, reguliuojam, keitaliojam, šokam 🙂 Visai įdomu pasižaisti 🙂


May 21 2009

Vakarykštis pasivažinėjimas ir rytinis laiškas

Category: Kino vino ir dominomop @ 12.13

Pasivažinėjimas

Vakar nuostabiai prisivažinėjom su drauge. Pajudėjom nuo ŠMC link Verkių. Antrą kartą teko važiuoti tuo nauju dviračių taku, kuris prie vienuolyno Verkiuose baigiasi. Toliau numynėm iki Gulbinų, pakeliui radom stendą su žemėlapiu. Ten buvo pažymėtos dvi trasos. Bet viskas tuo ir baigėsi, kaip ir trasa po kilometro kito, nei ženklų nieko, išsišakojimai, vieną posūkį laimėjom pasirinkę pagal nuojautą keliuką, kuris vedė dviračiu trasa toliau, o po to galiausiai išvažiavom prie kažkokių sodų, ir grįžti jau teko miško takeliu einančiu palei kelią nuo Gulbinų link Santariškių. 🙂 Žodžiu situacija su dviračių takais tragiška, nors ir judama šiek tiek, bet labai jau lėtai ir neryžtingai. Tiesa dar pakeliui aptikom tokį štai paminklą:

20090520002Užrašas: “Čia palaidota žmogaus sąžinė. Liūdi Vilniaus miškų urėdija ir regioninio parko direkcija”

Rytinis laiškas

Ryte radęs lapuką iš pašto, kad gavau registruotą laišką suskubau į paštą pasiimti jo. Nujaučiau kas ten. Bet visų pirmą mano išankstinį džiaugsmą nuvylė kažkokia nauja tetulytė pašte, kuri nelabai gaudosi kas vyksta, todėl man padavus lapuką, už kurį duoda siuntas ji pasakė, kad laiškas pas paštininke, o jos nėra, ir žinoma niekas nežino kada ji bus. Stoviu, jaučiu, kad man meluoja, bet kažkodėl nurašau savo nuojautą (o veltui), ir einu pro duris lauk. Paskutiniu momentu tik susigriebiu paprašyti, kad laiškininkė paliktų laišką pašte, kad rytoj galėčiau jį pasiimti. Išeinu į lauką, ir kaktomuša susiduriu su paštininke. Grįžtam atgal į poskyrį, sakau duokit laišką. Ji sako neturiu laiško, turi būti čia, poskyryje. Sakau, bet tetulytė sakė, kad nėra, greičiausiai melavo. Paštininkė pritarė, kad ji tikrai meluoja, pati surado tą laišką ir atidavė man. Ir štai gi žiūrim ką turim:

200905210031

Nu tai panowie poliace greitai apsisuko, ir per savaitę atsiuntė bilietukus į audioriver apie kurį rašiau čia. Nors viskas ten pas juos gana civilizuota, bet bilietukų dizainas vis tiek dvelkia lenkiška žečpospolita, zlotais, ir šiaip tie ornamentai, nu TOKIE lenkiški 😉

20090521004

Gal jie nuotraukoj ir nelabai matosi, bet tie apsaugos ornamentai tokie patys kokie būna ant pinigų atrodo tikrai lenkiškai 🙂 Jei viskas ok, ir pavyks atsidurti ten kaip ir planuojama, pažiūrėsim kiek lenkiškas bus pats renginys 🙂 Nieko prieš juos neturiu, bet viskas kas susiję su Lenkija man siejasi su kaimu 😉

Kaip tik į temą po ranka pasitaikė Telefon Tel Aviv remix’as Apparat’o galima sakyti dainai “Komponent”. Nuo šiol jutubikus dėsiu didesnio dydžio.


May 20 2009

Didelės madingos tašės

Category: Pezalaimop @ 16.52

Nu vat kam kažkas išrado tas tragiškas į turgaus baulus panašias moteriškas tašes? Nu ok, jei nešiesi sport. aprangą, arba dar krūvą milijoną daiktų – suprantama. Bet neštis ją pustuštę, kai ji pati didesnė už tave nesuprantu kam. Na aš suprantu, kad mada ir vsio takoe. Bet taigi kai kuriais atvejais tragiškai atrodo, ar mada svarbiau, nei įvaizdis (kuris juk irgi turėtų būti labai svarbus madingoms panelėms) 🙂
PVZ:

Kas man galėtų paaiškinti kodėl ir kam tokios tašės nešiojamos pustuštės? Pateisinu kai ji prigrūsta nereikalingais daiktais (nes net mažose rankinėse pilna nereikalingų daiktų), bet kitais atvejais tiesiog nesuprantu. Paburbėjau, ramiau dabar 🙂


May 20 2009

Ulrich Shnauss – Suddenly the trees are giving

Category: Muzikamuzikamop @ 11.49


Puslapiai: Atgal 1 2 3 ... 20 21 22 23 24 25 26 27 28 Pirmyn
« Previous PageNext Page »