mop
my own philosophy

Viliuosi, kad yra mane skaitančių moterų, todėl noriu pasveikinti jas su Moters diena. Sveikinu jus mielos moterys ir

linkiu, kad kas rytą širdis būtų pilna besijuokiančių saulės spindulėlių kurie atneštų džiaugsmą ir harmoniją. :*

Šiais laikais nebeužtenka, kad tave akimis vartoja sugyventinis/vyras/meilužis, kolegos, draugai. Dabar gi reikia, kad tave vartotų visi, internetas, praeivai, vairuotojai ir viskas kas tave mato. Tu vartoji ir nori, kad tave vartotų, kitaip nesijauti laimingas/pilnavertis.

Taigi tęsiant temą apie sektas. Antanas parašė komentare sektos apibrėžimą ir jos bruožus. Man jie puikiai atitinka prekybos magnatų atliekamus veiksmus su visuomenę. Sulyginkim.

Sektos bruožai:

* Egzistuoja charizmatiškas lyderis, dažnai – garbinamas.
* Vidaus taisyklės ir lyderio sprendimai nekvestionuojami. Už kvestionavimą dažnai taikomos sankcijos.
* Naudojamos smegenų plovimo technologijos.
* Organizacija kišasi ir reguliuoja asmeninį narių gyvenimą. Pavyzdžiui, nariai turi gauti leidimą tuoktis ar privalo atsiklausti kokius drabužius gali nešioti.
* Organizacija pabrėžia savo išskirtinumą likusios žmonijos atžvilgiu, laiko save pranašesniais. Pavyzdžiui, dažnai teigiama, kad atėjus pasaulio pabaigai išliks tik jos nariai.
* Organizacija turi “mes” prieš “juos” mentalitetą, supriešindama savo narius su likusia visuomene. Jei organizacija žinoma visuomenėje ir turi neigiamą įvaizdį, tai aiškinama likusios visuomenės (ar valdžios, verslo, etc.) sąmokslu prieš ją dėl savanaudiškų interesų.
* Nariai daug laiko skiria gauti organizacijai pinigų ir pritraukti naujų narių. Dažnai atiduoda ir visas savo lėšas bei uždarbį, patys tenkindamiesi minimumu.
* Nariai artimus santykius (draugystė, vedybos) skatinami užmezginėti tik tarpusavy.

Dabar pažiūrėkim ką turim kitoj barikadų pusėj:

• Lyderiai reklamose labai populiarus dalykas. Tai tau Beckham’as apatinius reklamuoja, tai tau koks Sabonis Vytautą Juk tai garbinami žmonės, charizmatiški
• Naftos prekybininkų kainų kėlimai nekvestionuojami. Tiesiog pabrangsta ir viskas. Tas pats yra ir kitose prekybos sferose. Prekiaujama kenksmingais dalykais ir niekam neįdomu, kas daugiau sumoka, tas ilgiau gali sau leisti prekiauti.
• Irgi naudojamos. Reklamos, užsakomieji straipsniai, PR’as.
• Kišasi ir reguliuoja. Tik švelniau. Tau suteikiama iliuzija, kad tu pats renkiesi. O iš tiesų “pirk madingiausią rūbą” (tik taip busi kietas). Pirk rūbą/telefoną/batus dažnai, nes dabartiniai daiktai ne tokie patvarūs ir pastoviai atsiranda vis naujų (su tom pačiom f-jom, tik spalva skiriasi ar pan.)(rebranding). Kad jaustumeisi gerai turi turėti gerą butą, gerą mašiną ir gerą bobą (labai pageidautina, kad būtų geriau nei pas kaimyną).
• “Ko gero geriausias pasaulyje…” (kečupas, alus, automobilis, bet kas). “Tik su mūsų daiktu būsite laimingas/gražus/nuostabus/perspektyvus/geidžiamas ir t.t.”.
• Tą jau turime. Visų tų kurie neneša pelno atžvilgiu.
• visiškai pataikyta. Nariai skiria mažiausiai 8h. savo dienos, tam kad gautų prekybininkams pinigų, kurie už tuos pinigus parduoda surogatinę laimę Dėl atidavimo ir tenkinimosi minimumu čia jau nelabai randų pavyzdžių. Nebent buto/mašinos pirkimas išsimokėtinai ir poto taupymas ant viso kito, dėl lėšų trukumo ir jų suvalgymo paskolos mokesčio.
• Argi tai nesijaučia visuomenėj? “Taigi jis neuždirba”, “taigi jo mašina lieva”, “taigi jis studentas”, “taigi jis menininkas” ir t.t. Vertinami daug kur tie kurie turi pinigų ir yra perspektyvūs

Kalbėjom su kolega per pietus apie sektas ir bendruomenes. Ir staiga supratau, kodėl visuomenė taip bijo sektų. Ogi todėl, kad žmogus patekęs į sektą tampa visiškai nebenaudingas visuomenei. Taigi pagal visuomenės normas (darbas, maxima, namai) jis tampa nebenormalus, nes nesidomi tv, nesidomi naujausiomis madomis, tampa nevartotojiškas taigi nenormalus. Bet tai stop, jeigu tam žmogui ten gerai ir jis ten nėra išnaudojamas, tai wtf ir kodėl sekta yra blogai? Suprantama kai verčiama nusižudyti arba nešti viską iš namų arba dirbti vardan sektos labo. Tai tokios yra žalingos. Bet jeigu sekta žmogui duoda bendruomenę, abipusį supratimą ir džiaugsmą tai kodėl reikia to bijoti? Kad žmogus netaps dar viena batareika visuomenės verpete? Kad nesieks pirkti, pirkti, pirkti? Ir apskritai kodėl kažkas turi nuspręsti kas žmogui yra gerai, o kas blogai, juk tai subjektyvu.

Kažkaip vakar rūkydamas (vėl pradėjau ir vėl žadu męsti ) ir žiūrėdamas į užrašą ant pakelio “Rūkymas sukelia priklausomybę – nepradėk”. Pagalvojau. Panašiai pranešama ir apie alkoholį, kas sukelia priklausomybę, gadina socialinius santykius ir šeimos gerovę. Klausimas dabar toks, kodėl kažkas kažkada ėmė ir nusprendė, kad šiuos du nuodus galima laisvai gaminti ir platinti tiesiog užrašius etiketėj perspėjimą. Kodėl negalima taip pat paimti ir legalizuoti visus kitus kvaišalus, kurie irgi sukelia priklausomybę, ligas ir griauna šeimos gerovę. Kodėl kažkam buvo leista nuspręsti, kad alkoholis leidžiamas kvaišalas, o jau kokia žolė nebe (nes prie jos priprantama?). C’mon, žolė bent jau neturi fizinės priklausomybės, ko nepasakyčiau apie alkoholį. Nesu nei už žolės nei už kitų svaigalų legalizavimą. Manau reikia uždrausti alkoholį ir cigarėtes. Ir kitus nuodus. Betgi kur tau kas nors draus, juk tai tokie pinigai, milžiniški tiesiog. Kai ant stikliuko sėdi vos ne kas antras suaugęs žmogus. Reziume? Pikta, kad kažkas nusprendė, kad vieni nuodai yra gerai, o kiti ne. Ir bet kokiu atveju nacija nuodijama, tik vienu atveju pinigus į kišenę krauna vieni, kitu atveju kiti.